Jei nebūtų mokesčių, nebūtų ir jų vengiančiųjų. Taip kalba tie, kurie moka ir gauna atlyginimus vadinamuosiuose vokeliuose, t. y. nemokėdami mokesčių. Kiti dirba skaidriai, kovoja su nesąžiningais konkurentais ir piktinasi prieš šešėlinę ekonomiką bejėge valstybe, rašo „Lietuvos žinios“.
Vokelis - kas dešimtam
Naujausias Eurobarometro tyrimas parodė, kad kas dešimtas Lietuvos gyventojas per pastaruosius dvylika mėnesių yra gavęs dalį arba visą atlyginimą vokelyje. Mūsų šalis pagal šį rodiklį Europos Sąjungoje (ES) patenka į pirmaujančių valstybių penketuką.
Tačiau daug kas mano, kad net gėdinga oficiali statistika neatspindi mūsų realybės. Vieša paslaptis, kad dauguma mūsų šalies gyventojų, siekdami gauti darbo ir kuo geriau uždirbti, nesipriešina mokantiesiems algas vokeliuose. Daug kas yra įsitikinę, kad pareikalavę legaliai mokamos algos arba visai neturės darbo, arba mažiau uždirbs. O patys vokeliai, valdininkų užuominomis, dažniausiai siejami su smulkiuoju ir vidutiniu verslu. Nors žmonės kalba, kad stambiuosius ryklius drumstame vandenyje tiesiog vengiama gaudyti.
Faktai
Daugiausia žmonių, gaunančių neapmokestinamą atlyginimą, yra Rumunijoje - 23 proc., po jos seka Latvija - 17 proc., Bulgarija - 14 proc. ir Lietuva bei Lenkija - po 11 procentų. Estijoje šis rodiklis siekia 8 procentus.
Skaidriausiomis šalimis pagal šį rodiklį tyrime įvardijamos Danija, Prancūzija, Liuksemburgas, Didžioji Britanija ir Malta - jose vokeliuose atlyginimus gauna vos 1 proc. gyventojų.
Visoje ES vidutinis rodiklis yra 5 proc., o Lietuvoje jis perpus didesnis.
Tačiau net 49 proc. mūsų šalies gyventojų mano, kad Lietuvoje yra didelė rizika būti sugautiems dirbant nelegaliai - pagal šį rodiklį Lietuva yra antra ES. Čia mus "lenkia" tik Portugalija (50 proc.), o trečiojoje vietoje yra Estija (46 proc.). Latvijoje taip manančiųjų yra vos 26 procentai.
Dešimtadalis Lietuvos gyventojų prisipažįsta, kad per pastaruosius metus yra naudojęsi paslaugomis, už kurias buvo nelegaliai atsiskaityta. Estijoje šis rodiklis panašus (12 proc.), o Latvijoje - dvigubai didesnis (21 proc.).
Sąlygas diktuoja darbdaviai
"Sutikčiau - tikrai imčiau vokelį. Kodėl? Ogi pasižiūrėkite, kuo baigėsi Dalios Budrevičienės istorija. Manau, ji daugelį pamokė, kad neverta kovoti, nes vis tiek būsi paliktas vienas, o paskui ir darbo jokio negausi, - LŽ prisipažino kaunietė Marija paklausta, ar sutiktų dirbti už atlyginimą vokelyje. - Darbų iš tikrųjų trūksta. Darbdaviai renkasi darbuotojus ir dabar, nors pasirinkimas mažesnis. Kiekvienas žmogus nori dirbti ir užsidirbti, o sąlygas diktuoja jį samdantys darbdaviai."
Moteris guodėsi, kad ypač sudėtinga tebėra beveik pensinio amžiaus sulaukusių moterų padėtis. Jos tiesiog neturi kitos išeities: moterims esą tenka dirbti bet kokiomis siūlomomis sąlygomis, net ir visai nelegaliai, arba alkanoms laukti, kol joms pradės mokėti senatvės pensiją.
Oficiali valdžios statistika ir kalbos, kad darbdaviai vertina savo darbuotojus, daugeliui LŽ kalbintų žmonių tik kėlė ironišką šypseną.
"Samdomi žmonės nedrįsta pasipriešinti vokelių dalytojams. Situacija nesikeis arba labai mažai keisis, kol šalyje pradės veikti tikros samdomus darbuotojus ginančios profsąjungos. Jos negali būti tokios kaip dabar - mažos, neįtakingos, baigiančios išparceliuoti savo turtą ir besivaidijančios dėl postų, neturinčios jokio visuomenės pasitikėjimo", - konstatavo LŽ kalbinti kauniečiai.
Kaltę verčia mokesčių naštai
O kodėl slėpdamas mokesčius rizikuoja darbdavys? Tokio klausimo komentuoti LŽ daug kas nenorėjo. Vis tik LŽ pavyko prakalbinti vieną Kauno verslininkų, kuris išdėstė vokelius ginančią nuomonę.
"Valstybė labai spaudžia verslininkus - mokesčiai dideli. O samdomam žmogui tik pastaruosius 10 darbo metų dėl pensijos svarbu už jį sumokėti mokesčiai. Taigi vokeliais jam reali žala nedaroma", - dienraščiui aiškino kaunietis Kazimieras.
Jis dėstė: jei samdomam žmogui skiriama 1000 litų alga, darbdaviui dar kelis šimtus litų tenka sumokėti įvairių mokesčių, o pats žmogus gaus tik 780 litų į rankas atskaičius iš jo mokesčius.
"Ir skaičiavimas baigtas. Žmogus pats manęs prašys, kad jam mokėčiau daugiau. Grynaisiais. Ir kol nesikeis mokesčių jungas, tol bus rizikuojama. Nes nei mes, nei darbuotojai neišgyvename", - kategoriškai nusiteikęs smulkiojo verslo atstovas Kazimieras.
Švari konkurencija. Ir sąžinė
Kai kuriose veiklos srityse jau vyksta tikras karas tarp skaidriai ir neskaidriai dirbančių įmonių. Antai statybų sektoriuje kova su nesąžininga konkurencija itin aštri.
AB "YIT Kausta" generalinis direktorius Antanas Butkus LŽ prisipažino, kad vokelių tema šiai statybų įmonei labai skaudi.
"Dabartinę situaciją vis dar lemia mentalitetas ir verslo kultūra. Ir dabar gajus iš sovietmečio atkeliavęs mąstymas, kad valdžią galima apgauti", - apgailestavo vienos didžiausių šalyje statybų bendrovių vadovas.
Jo manymu, bent kiek civilizuotesni darbo santykiai įmanomi tik po gero dešimtmečio. "Pirmieji žingsniai jau žengti, tačiau kelias labai ilgas. Pasižiūrėkite, kad ir statybų sektoriuje. Statistikos duomenys rodo, kad darbuotojas vidutiniškai per metus mūsų sferoje neva uždirba 19 tūkst. litų! Esant dabartinėms kainoms tai visiška nesąmonė. Rinka to nepakęstų! Tuomet paprašėme pateikti duomenis apie 20 didžiausių bendrovių. Skaičiai jau kitokie: vidutinis atlyginimas - 39 tūkst. litų per metus. O mūsų bendrovėje - 51 tūkst. litų. Tai ar galima kalbėti apie lygybę?" - svarstė A.Butkus lygindamas legaliai ir nelegaliai atlyginimus mokančių įmonių rodiklius.
Jo teigimu, dar praeis ne viena bankroto banga, kol verslininkai nustos bandyti užsidirbti daugiau bet kokiu būdu ir bet kokiomis priemonėmis. "Taip, smulkiesiems išgyventi nelengva, bet konkurencija turi būti švari. Kaip ir verslininko sąžinė", - LŽ kalbėjo "YIT Kausta" generalinis direktorius.
"Baltoji banga" - viešas pasmerkimas
Tai, kad skaidrumas įmonėse ir bendrovėse didina mokesčių naštą, pripažįsta ir finansų ministras Rimantas Šadžius, tačiau, anot jo, pranašumų yra žymiai daugiau. Kalbėdamas su skaidraus verslo idėjos propaguotojais, dalyvaujančiais judėjime "Baltoji banga", ministras teisinosi, kad vienu mostu situacijos ištaisyti neįmanoma, ir visų vokelių į dienos šviesą ištempti neįmanoma.
Prieš pusę metų prasidėjusiai "Baltosios bangos" iniciatyvai priklauso 26 šalies įmonės. Judėjimo tikslas - viešai pasisakyti už skaidrią darbo užmokesčio mokėjimo politiką, tą politiką vykdyti praktiškai ir taip mažinti šešėlinę ekonomiką šalyje.
Informacinė "Baltosios bangos" akcija truks iki 2008-ųjų pabaigos. Tačiau jos realių rezultatų šiandien niekas nesiima prognozuoti.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Kęstutis Glaveckas siūlo sudaryti darbo grupę, kuri rastų priemonių, kaip sumažinti galimybes toliau plėstis šešėlinei ekonomikai. Tačiau ar dar viena darbo grupė sugebės rasti vaistų nuo vokelių?
Sigitas Valadka
