Kodėl šis pasirinkimas tampa vis populiaresnis ir ką svarbu žinoti apie jį?
Sparčiai populiarėja
Krematoriumų Vilniuje ir Klaipėdoje „Cremains“ atstovė Akvilė Bakūnaitė pažymėjo, kad kremavimas Lietuvoje pamažu tampa vis dažnesniu pasirinkimu.
Pasak jos, šiuo metu šis laidojimo būdas sudaro nuo 50 iki 80 proc. visų laidotuvių, priklausomai nuo regiono. Tai rodo augantį visuomenės atvirumą šiam laidojimo būdui ir pasitikėjimą šiuolaikinėms atsisveikinimo formomis.
„Mūsų krematoriumuose Vilniuje ir Klaipėdoje kiekvienais metais matome nuoseklų augimą. Tai atspindi ne tik kremacijos kaip proceso paplitimą, bet ir žmonių norą turėti daugiau lankstumo bei pasirinkimo galimybių planuojant atsisveikinimą“, – atkreipė dėmesį „Cremains“ atstovė.
Tuo metu „Lietuvos krematoriumo“ pardavimų vadovė Jorūnė Jurkevičienė pasidalijo, kad 2024 m. Kėdainiuose įsikūrusiame krematoriume buvo kremuoti 7490 velioniai, o šiais metais jau 2457 velioniai. Tai sudaro apie penktadalį visų mirusiųjų Lietuvoje.
Nesirenka dėl kelių priežasčių
J. Jurkevičienė atkreipia dėmesį, kad nepaisant augančio populiarumo, vis dar yra nemažai žmonių, kurie prieštarauja velionio kūno kremavimui dėl egzistuojančių mitų apie procesą arba dėl įvairių asmeninių įsitikinimų.
„Dažniausiais atvejais kremacija nėra pasirenkama, nes velionis dar būdamas gyvas buvo išreiškęs prieštaravimą kremacijai. Dar kitais atvejais žmonės nesirenka kremacijos dėl religinių ar kitokių tradicijų įsitikinimų.
Taip pat, būtų galima paminėti ir žinių trūkumą, kadangi nemaža dalis žmonių yra susidariusi klaidingą, mitais apipintą nuomonę kaip vyksta kremavimas. Viena didžiausių baimių yra kad kremuoti palaikai gali susimaišyti“, – dalijosi J. Jurkevičienė.
Visgi A. Bakūnaitė pabrėžia, kad toks laidojimo būdas tikėjimo tradicijoms neprieštarauja.
„Katalikų bažnyčia bei dauguma kitų tikėjimų ir pasaulietinių tradicijų pripažįsta kremavimą kaip leistiną kūno laidojimo formą – jei tik ji vyksta su pagarba ir be ideologinių motyvų. Svarbiausiai, kad pelenai būtų palaidoti deramai“, – pažymėjo „Cremains“ atstovė.
Taip pat ji atkreipė dėmesį į tai, kad yra žmonių, kurie mano, kad toks laidojimo būdas yra šaltas ir neasmeniškas, tačiau iš tikro gali būti priešingai.
„Iš tiesų, kremacija dažnai leidžia sukurti dar intymesnį ir labiau asmeniškai pritaikytą atsisveikinimą. Galimybė planuoti ceremoniją laiko atžvilgiu, leidžia artimiesiems skirti daugiau laiko pačiam svarbiausiam laidojimo momentui, atsisveikimu su artimuoju“, – komentavo A. Bakūnaite.
Nemaža žmonių dalis vengia šio pasirinkimo dėl informacijos stokos ar baimės nežinant, kaip vyksta procesas.
„Kremavimo procesai yra nepertraukiamai filmuojami ir dokumentuojami. Tam, kad paneigtume šiuos mitus nuolatos yra organizuojamos ekskursijos krematoriume, kurios metu iš arčiau yra supažindinama su šiuo laidojimo būdu“, – pažymėjo Lietuvos krematoriumo“ pardavimų vadovė.
Kaip vyksta?
Kremavimo procesas prasideda nuo kūno priėmimo ir paruošimo kremavimui (identifikavimas, pasiruošimas, dokumentų sutikrinimas).
Tuomet įvyksta karsto paruošimas. Prieš kremavimą nuo karsto nuimamos metalinės detalės, patikrinama, ar nėra draudžiamų daiktų.
Po to, kai viskas yra visiškai paruošta procesui, jei yra poreikis, šeima gali atsisveikinti su velioniu. A. Bakūnaitė minėjo, kad šią opciją klientai renkasi itin dažnai.
Pats deginimo procesas prasideda nuo karsto sudegimo, o tik po to kremuojamas kūnas.
Kremavimo procesas dažniausiai trunka apie 2–3 valandas, priklausomai nuo kūno ir karsto savybių. Procesą visą laiką prižiūri operatorius, nors įranga yra automatizuota.
Po kremavimo pelenai atvėsinami, išvalomi nuo metalinių likučių ir supilami į nerūdijančio plieno arba ekologišką kapsulę, kurios dydis parenkamas pagal poreikį. Kapsulė dedama į pasirinktą urną arba pelenai supilami tiesiogiai į urną, jei kapsulė netelpa. Kiekviena kapsulė pažymima identifikaciniu žetonu.
Galiausiai pelenai yra perduodami artimiesiems ir toliau jau jie sprendžia dėl laidojimo urnų kapavietėse, kolumbariumuose ar pelenų išbarstymo.
Nėra pigiausias pasirinkimas
„Cremains“ atstovė atkreipė dėmesį, kad dažnai žmonės yra susidarę klaidingą vaizdinį, kad kremavimas yra paprasčiausias bei pigiausias būdas.
„Jei į kremaciją žiūrima tik kaip į kūno sudeginimą, ji gali atrodyti kaip ekonomiškesnis sprendimas. Tačiau įtraukus visą atsisveikinimo procesą nuo šarvojimo iki laidojimo, galutinė kaina gali būti artima arba lygi tradicinio laidojimo išlaidoms“, – dalijosi A. Bakūnaitė.
Taigi kokios iš tikro yra šios paslaugos kainos?
Pavyzdžiui, Kėdainiuose įsikūrusiame „Lietuvos krematoriume“ šiuo metu kremavimo kaina yra 381 euras.
Į šią kainą įskaičiuotas kremavimas, reikiamų dokumentų tvarkymas, galimybė mirusiojo artimiesiems palydėti karstą bei atsisveikintu su velioniu prieš pat įkeliant jį į kremavimo įrenginį.
Neturint galimybių atsisveikinti su velioniu gyvai, galima pasinaudoti virtualia atsisveikinimo paslauga. Artimiesiems suteikiama galimybė gauti mirusiojo palydėjimo ir įkėlimo į kremavimo įrenginį vaizdo įrašą (visi procesai filmuojami, tačiau norint šios paslaugos būtina įspėti iš anksto).
Tiesa, kai kurios paslaugos kainuoja papildomai. Pavyzdžiui, prie paslaugos kainos dar reikėtų pridėti kapsulės skirtos suberti kremuotiems palaikams arba nestandartinės urnos užpildymo mokestį 9 eurus, o už urnos pašarvojimą salėje papildomai reikėtų primokėti 100–150 eurų už valandą.
15 eurų už parą papildomai reikia susimokėti už palaikų saugojimą iki kremavimo, 30 eurų už pakartotinį kremavimo pažymos išdavimą.
Tuo metu A. Bakūnaitė įvardijo, kad standartinė kremavimo paslaugos kaina šiuo metu svyruoja tarp 380 ir 405 eurų.
Ji pabrėžė, kad svarbu nepamiršti, kad pilną kremavimo paslaugų ciklą sudaro ne tik pats kremavimas, todėl gali prisidėti ir papildomos išlaidos.
„Pilną kremavimo paslaugų ciklą apima ne tik pats kremavimas, bet ir mirusio paėmimas iš namų ar gydimo įstaigos, palaikų laikymas specialiomis sąlygomis, dokumentų sutvarkymas, palaikų paruošimas kremacijai, transportavimas į krematoriumą, atsisveikinimas prieš kremaciją, pelenų supakavimas kapsulėje ar urnoje, pelenų perdavimas ir kt.
Todėl kalbant apie „kremavimo kainą“, visada kviečiame pamatyti bendrą atsisveikinimo paveikslą“, – pažymėjo „Cremains“ atstovė.
Pasak A. Bakūnaitės, vis daugiau šeimų renkasi visapusišką aptarnavimą – nuo pirmojo skambučio iki pelenų laidojimo.
Papasakojo, kas lieka po kremavimo
Jungtinėse Amerikos Valstijoje (JAV) morgo darbuotoja dirbanti Autumn išgarsėjo socialiniuose tinkluose po vaizdo įrašų, kuriuose švietė visuomenę apie kremavimą.
Ji ne tik pasakojo apie proceso trukmę ir eigą, bet ir atskleidė, kas lieka jam pasibaigus.
„Taigi, pasibaigus kremavimo procesui, mes iškrapštysime viską, kas liko, o tai paprastai būna tik kaulai. Kaulus suberiame į skardą, tada paprastai dedame į šaldytuvą ir leidžiame atvėsti.
Po to persijojame kaulus, kad pažiūrėtumėme, ar juose dar kas nors liko, tada sumalame į pelenus“, – vaizdo įraše sako Autumn.
Moteris pasidalijo, kad kartais po kremavimo lieka ne tik kaulai, bet ir įvairių metalų.
„Pavyzdžiui, kas nors, kam buvo pakeistas klubo sąnarys arba atlikta stuburo operacija, turės metalinį strypą savo kūne. Jei jis pagamintas iš titano, jis neištirps mašinoje. Taigi po to, kai kūnas bus kremuotas, mes jį atskirsime nuo kaulų“, – dalijosi Autumn.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
