Krematoriumų atstovai atskleidė, kiek kainuoja kremavimas ir kaip tvarkomasi su 4 ar net 5 kartais pabrangusia energija.
Jie skatina kuo daugiau žmonių skirti dėmesio savo pačių kremavimui ar laidotuvėms, kad artimiesiems liktų kuo mažiau rūpesčių. Užsisakę tokią naują paslaugą žmonės gali susiplanuoti viską taip, kaip įsivaizduoja, ir įmonė po jų mirties viską įvykdys.
Energijos kainos ir nuostoliai – paslaugos brangs
„Vakarų Lietuvos krematoriumo“ direktorius Stasys Gvažiauskas nurodė, kad kremavimo paslauga šiuo metu kainuoja 380 eurų. Kadangi krematoriumas dar visai naujas ir veikia keletą mėnesių, pašnekovas negalėjo palyginti kainų su praėjusiais ar priešpandeminiais metais.
Tačiau papasakojo, kad ilgą laiką sekė Kėdainiuose esančio krematoriumo kainyną ir kaina liko lygiai tokia pati – nesikeičia daug metų.
„Ir dabar labai tas aktualu, nes labai padidėjo elektros ir dujų kainos. Šiuo metu kaip tik ir mąstome, skaičiuojamės ir dėliojamės, ir nematome jokios išeities, kaip tik kelti tą kainą. Bet nežinau, dabar toks diskusijų momentas“, – dalinosi S. Gvažiauskas.
Paklaustas, kaip stipriai įmonei padidėjo elektros ir dujų kainos, pašnekovas neslepia, kad situacija – negailestinga: „O Jėzau, 4–5 kartais. O kainos tikrai negalime pakelti 4–5 kartais. Bet kažką reikės galvoti.“
Krematoriumo direktorius neslepia, kad vis tikisi, jog tos kainos kris, bet, žiūrint į ateitį, mato, kad bent pusę metų ar daugiau tos kainos ir nekris.
„Valdžia nieko nedaro, kad tos kainos kristų. Tai ne paslaptis, kad daug verslų užsidaro, sumažina gamybas ir t.t. Na, o toks dalykas, kaip kremavimas, mes negalime sustoti arba susimažinti, vienam atsakyti, o kitą priimti – tai nehumaniška, taip negalime mes elgtis“, – pasakojo S. Gvažiauskas.
Jis pripažįsta, kad šiuo metu krematoriumui ypač sunku ir nors tiksliai jis pasakyti negali, neslepia, kad veikiausiai patiriami nuostoliai.
Sukasi kaip gali – žmonėms ir taip sunku
Anot S. Gvažiausko, su tokiomis dujų ir elektros kainomis, jei nebus keliamos kremavimo kainos, ilgai krematoriumas neišsilaikys.
„Sprendžiame, galvojame, laukiu visų skaičiavimų iš buhalterijos, sės akcininkai ir galvosime, ką čia daryti. Nes kainos kremavimo seniai nesikeičia, o pagrindiniai dalykai – elektra ir dujos – yra krematoriumams kasdieninė duona, iš to dirba visi agregatai, visas kremavimas vyksta iš elektros ir dujų.
Kėdainių „Lietuvos krematoriumo“ vadovas Bernardas Vilkelis papildė, kad skubus kremavimas, renkantis laiką per 24 val., kainuoja 382 eurus, neskubus, per 72 val. – 310 eurų.
Jis nurodė, kad kainos nesikeičia jau penkti metai ir kol kas paslaugų branginti neplanuojama.
O kalbėdamas apie elektros ir dujų kainas B. Vilkelis papasakojo, kad įmonė dar prieš pandemiją optimizavo veiklą, kas dar kol kas leidžia būti atsparesniems žaliavų kainoms.
„Tačiau taip, tai tiesiogiai daro įtaką pelningumui. Papildomi kaštai neperkeliami tiesiogiai klientams, stengiamės į tai žiūrėti iš tam tikros socialinės atsakomybės pusės, kai ir taip žmonėms sudėtingi laikai“, – komentavo pašnekovas.
Savo laidotuvėms skiriama per mažai dėmesio
B. Vilkelis papasakojo, kad Lietuvoje yra žmonių, išreiškusių valią būti kremuoti po mirties, taip pat tokių, kurie ir iš anksto atsiskaito už paslaugas ar jų dalį.
„Tai – atvirai žvelgiantys į ateitį, mieliau susiplanuojantys viską patys žmonės, besirūpinantys, kad artimiesiems liktų kuo mažiau rūpesčių. Tačiau, deja, tokių – vienetai. Žmonės per mažai dėmesio tam skiria.
Turėjome pavyzdžių Lietuvoje, kai net turtingiausi šalies žmonės nepasirūpina testamentais, dėl ko kyla daug klausimų ir rūpesčių ar net kivirčų tarp šeimos narių“, – savo pastebėjimais dalinosi pašnekovas.
„Vakarų Lietuvos krematoriume“ ši paslauga irgi egzistuoja. S. Gvažiausko teigimu, galimybė gyviems žmonėms užsisakyti laidojimo paslaugas sau yra ir bus teikiama. Tačiau kol kas tokio užsakymo įmonė dar neturėjo.
„Buvo keletas skambučių, kai domėjosi žmonės. Buvau paminėjęs, kad jie gali atvažiuoti, pasikalbėti ir sudaryti sutartį. Nes viską reikia apiforminti teisiškai, bet kol kas praktikoje to dar neturėjome“, – kalbėjo pašnekovas.
Užsisakyti šias paslaugas sau – kaip tai vyksta?
S. Gvažiauskas įvardijo, kad tokią paslaugą sau dažniausiai renkasi vieniši žmonės, kurie neturi jokių giminių.
Jis išskyrė, kad įmonė ne tik kremuoja – toje sutartyje surašoma viskas, ko žmogus pageidauja: „Mes esame laidojimo namų kompleksas, yra trys šarvojimo salės, vieta gedulingiems pietums organizuoti, kūno ruošimo vieta. Mes viską darome, taigi žmogus gali užsisakyti viską, ką nori, nuo A iki Z.
Jei įvyktų nelaimė ir jis mirtų, būtų pranešta mums. Mes paimtume kūną ir viską padarytume taip, kaip buvo surašyta sutarty. Jei nori – galima pašarvojimą, galima atsisveikinimą, jei giminių neturi, gal turi kažkokių draugų ar kažką, kam pranešti, galų gale sąrašą duotų. Žodžiu, mes esame lankstūs tame reikale.“
Krematoriumo direktorius teigė norintis, kad ši nauja paslauga Lietuvoje būtų populiaresnė.
S. Gvažiauskas taip pat atkreipė dėmesį, kad nesvarbu, ar paslaugas užsako artimieji, ar pats žmogus – kainynas yra toks pats, nebent nori kokio nors išskirtinumo ar prabangos.
Pašnekovas pabrėžė, kad jei žmogus užsisakė tokią paslaugą sau, pavyzdžiui, kremavimą už tuos 380 eurų, pasirašė sutartį, tai, nelaimės atveju, po kelerių metų ta paslauga bus suteikta, net jei kaina jau bus pakilusi.
„Neieškosime juk, kas padengs skirtumą, nes vis tiek paslauga jau apmokėta, sutartys – pasirašytos“, – pridūrė jis.
Sunkiausias kūnas ir šarvojimas be gėlių
„Lietuvos krematoriumo“ vadovas, paklaustas apie keistesnes istorijas krematoriumų gyvenime, neslėpė, kad, kaip ir kiekviename darbe, pasitaiko įvairių situacijų, tačiau labai retai.
Pasak B. Vilkelio, dažniausiai tai smulkūs, ištaisomi dalykai: „Urnai įskilus ją pakeičiame, jei negali atvykti jos atsiimti – atiduodame vėliau, tačiau kad visiškai dingtų palaikai ar artimieji, džiugu, kad neturėjome.
Paslauga itin jautri, dėl to kiekviena detalė yra atsakingai atliekama. Tikriausiai tai ir lėmė, kad tokių situacijų pavyko išvengti.“
O S. Gvažiauskas papasakojo, kad iš netradiciškų atvejų buvo dydžiai ir svoriai.
„Kiek mes čia dirbame, 4 mėnesius, jauni esame. Bet sunkiausias kūnas, kokį esame turėję, buvo 260 kilogramų. Juos kremuojant būna iššūkių, bet mes su jais susitvarkome, nieko nediskriminuojame“, – atskleidė krematoriumo direktorius.
Taip pat, kas liečia įdomesnius variantus, jis įvardijo, kad būna įvairių, labai skirtingų pašarvojimų su visokiais pageidavimais. Ir pasidalino, kad, kiek yra matęs iš patirties, tai buvę tokių, kurie prašo nešti tiktai žvakes, kad šarvojimo salėje nebūtų jokių gėlių.
„Tai realiai, jokių gėlių nėra – tiktai žvakės, pašarvotas žmogus ir visi lankytojai neša ne gėles, o žvakutes, tai būna labai labai daug tų žvakučių aplink karstą pridėta. Taip netradiciškai sakyčiau ir gan įdomiai, visai gerai atrodo iš tikrųjų“, – savo patirtimi dalijosi S. Gvažiauskas.
