Tokį ministrės požiūrį verslo atstovas Andrius Romanovskis ironiškai vadina futurizmu, mat šalyje nesiliauja diskusijos apie BVP ir trūkstamus pinigus gynybai, o 4 darbo dienų savaitė ekonomikai esą pridarytų milijardinių nuostolių.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Vilniaus šilumos tinklai jau 5 metus taiko keturių darbo dienų modelį 80 procentų darbuotojų.
„Galvojame apie savo darbuotoją, sveikatos būklę, kaip jam sekasi, kad daugiau dėmesio šeimai skirtų“, – teigė įmonės direktorius Gerimantas Bakanas.
Dirbti diena mažiau norėtų ir dauguma TV3 žinių kalbintų lietuvių:
„Jei pinigų užtenka, galim ir 3 dienas per savaitę dirbt.“
„Daugiau laiko žmogui lieka sau, pomėgiams, draugams. Ir pomėgiams, ir darbams, ir poilsiui.“
„Priklauso nuo to, kokį darbą žmonės dirba. Jei susitvarko žmogus per 4 dienas su darbu, kodėl gi ne.“
„Nelabai, nežinau. <...> Darbo tiek pat. Aš tokioj srity dirbu, kur mes kartais ir 6 dienas dirbam.“
„Gal ir gerai būtų. Žmonėms daugiau poilsio, manau, reikia. O darbdaviam gal ir blogai būtų.“
„Man tai 5 normaliai tenkina, man nereikia 4.“
Idėją vadina futuristine
Tačiau toks požiūris, anot Vilniaus šilumos tinklų direktoriaus, atsiperka.
„Mes pastebėjom per tuos 5 darbo metus, kad našumas ūgtelėjo. Skaičiuojam, kad apie 23 procentus. Manom, kai tai yra tikrai labai geras rezultatas“, – teigė G. Bakanas.
„Mums daugiau laiko praleisti gamtoje, užsiimti hobiais. Tai faktas, kad labiau pasiilsime. Bent jau aš pirmadienį į darbus ateinu labai išsiilsėjęs“, – antrino Vilniaus šilumos tinklų darbuotojas Edvinas.
Būtent argumentą apie pagerėsiantį darbo našumą, kai darbuotojai bus labiau pailsėję, turi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė, kuri anksčiau vadovavo profsąjungoms. Ji sako, kitokios ateities nei dirbant ne 5, o 4 dienas per savaitę neįsivaizduojanti.
„Jei norime pasakyt, kad produktyvumas turi kilti, tai mes turime darbuotojui suteikti kokybišką poilsį tam, kad išlaikytume jo darbinę sveikatą, kad galėtume investuojant į patį darbuotoją kelti produktyvumą ir taip keisti netgi kultūrinį požiūrį į pačią darbovietę“, – teigė ministrė.
„Mažesnis darbas nėra susijęs su kažkokiu efektyvumu. Dabar mūsų efektyvumas neauga taip stipriai, kaip atlyginimas”, – nesutiko Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
Verslo konfederacijos prezidentas tokį ministrės požiūrį vadina atitolusiu nuo realybės ir mano, kad šalies ekonomika prarastų milijardus.
„Net sunku komentuoti politinį futurizmą. <...> Mes kalbame apie papildomų 12 milijardų gynybai poreikį ir staiga atsiranda futuristinės idėjos, kaip reikėtų dirbti mažiau“, – sakė A. Romanovskis.
Siūlymą tinkamu, fantazuojant apie tolimą ateitį, vadina ir darbdaviai.
Pokyčiai galėtų pakenkti
Ekonomistas Marius Dubnikovas sako, kad sprendimo laisvę, kokiu modeliu dirbti, reikėtų palikti patiems verslams.
„Ten, kur verslas gali sau leisti tokią prabangą ir mato efektyvumą, jis gali tą padaryti“, – sakė ekonomistas.
Mat, pavyzdžiui, pramonei tokie pokyčiai gali būti pražūtingi ir dėl išaugsiančių kaštų, ir dėl dar didesnio darbuotojų trūkumo.
„Apie dešimtadalis pramonės dirba pilnu 24 valandų ritmu. Ir tokiose įmonėse pakeisti žmogų, kuris dirba tik 4 dienas yra neįmanoma, nerasime tiek specialistų. Taip pat kaštai tokio darbo padidės, nes reikės mokėti didesnius atlyginimus, nes kažkas eis dirbti tą išeiginę dieną“, – aiškino M. Dubnikovas.
Ekonomistas sako, kad turėtume lygiuotis į sėkmingas valstybes su pažangiomis ekonomikomis – JAV, Izraelį, Pietų Korėją. Ten žmonės kaip tik dirba ilgiau ir dažniau – dėl to sukuria itin didelę pridėtinę vertę ir gyvena turtingiau nei mes.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
.jpg)
