Iš Briuselio į Vilnių oro linijų kompanijos „AirBaltic“ lėktuvu turėjusiems skristi ir kelias valandas laukusiems keleiviams buvo pranešta, kad skrydis atšaukiamas. Žmonėmis niekas nepasirūpino - nepasiūlė nei maisto, nei nakvynės viešbutyje. Jie miegojo oro uoste ant kėdžių ir palangių.
„Lietuvos žinios“ rašo, jog praėjusį penktadienį 18.40 val. iš Briuselio oro uosto turėjo pakilti lėktuvas į Vilnių. Prieš važiuodami į oro uostą keleiviai per internetą pasitikrino, kad reisas nei atidėtas, nei atšauktas, tad ramiai susiruošė į kelionę. Tačiau atvykus jiems teko laukti kelias valandas. Paskui žmonės išgirdo pranešimą, jog skrydis atšaukiamas. „AirBaltic“ atstovybės Lietuvoje vadovas Tadas Vizgirda LŽ sakė, kad Briuselyje lauktas lėktuvas neišskrido iš Vilniaus, nes orlaivyje buvo aptiktas gedimas. Pasak Vilniaus oro uosto darbuotojų, paprastai gana ilgai tikrinama, ar gedimą įmanoma pašalinti. Esą dėl to keleiviams apie atšaukiamą skrydį pranešta tik po kelių valandų. Jiems buvo pasiūlyta tą patį vakarą skristi į Rygą ir iš Latvijos sostinės autobusu vykti į Vilnių arba šeštadienį ankstų rytą, penktą valandą, skristi į Kopenhagą ir čia persėsti į kitą lėktuvą.
Tiems, kurie panoro laukti ankstyvo skrydžio, niekas nepasiūlė nei maisto, nei nakvynės, nors to reikalauja Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas. Plačiai vartojamų užsienio kalbų nemokantiems keleiviams nebuvo suteikta jokia pagalba. Keičiant bilietus, atgaunant bagažą, ieškant įlaipinimo vartų jie galėjo tikėtis tik kitų keleivių geranoriškumo.
Informacijos neteikė
Kelionę į Vilnių „AirBaltic“ klientai iki šiol prisimena kaip košmarą. Iš pradžių visi ramiai laukė lėktuvo, nes švieslentėje matė užrašą, kad iš Vilniaus orlaivis išskrido. Po kelių valandų žmonės ėmė nerimauti. Tarp jų buvo nemažai šeimų su vaikais, kuriuos tėvams vis sunkiau sekėsi numaldyti.
„Paskui, kai lėktuvas jau seniai turėjo būti ore, užrašas švieslentėje užgeso. Niekas nesuprato, kas atsitiko“, - prisiminė tuo reisu ketinęs skristi europarlamentaras Eugenijus Maldeikis. Pradėjus aiškintis padėtį buvo paskelbta, kad reisas atšaukiamas. Esant tokiai situacijai pagal taisykles keleiviams turi būti pateiktas lygiavertis siūlymas. „Ar čia lygiavertis - skristi į Rygą, o paskui iki paryčių važiuoti autobusu?“ - piktinosi iš viešnagės pas dukrą grįžti namo turėjusi Ona Balčiūnienė. Moteris pabrėžė, kad tarp keleivių buvo karščiuojantis berniukas. Jis su mama išskrido į Rygą. „Gal tą vaiką vėliau tiesiai į ligoninę nuvežė?“ - svarstė pašnekovė. Pakalbinus kitą keleivę Aušrą Beniulienę paaiškėjo, kad ji vos grįžusi namo susirgo ir iki šiol nesikelia iš lovos.
Viešbučių ieškojo patys
Oridijus Čaplikas LŽ pasakojo kurį laiką mėginęs sužinoti, ar keleiviams, panorusiems skristi rytą, bus suteikta nakvynė. Vyras kalbėjosi su „Avia Partner“ atstovais. Nepatvirtintais duomenimis, su šia bendrove „AirBaltic“ yra sudariusi bendradarbiavimo sutartį. O.Čapliko teigimu, „AirBaltic“ darbuotojų Briuselio oro uoste jis nė nematė. „Avia Partner“ maždaug dvi valandas bandė susisiekti su Vilniumi dėl keleivių nakvynės ir apmokėjimo už viešbučius. Anot O.Čapliko, belgams prisiskambinti į Vilnių taip ir nepavyko - arba buvo užimtos linijos, arba tiesiog niekas neatsiliepė. „Nusibodo laukti. Tada patys susiradome viešbučius“, - sakė keleivis.
A.Beniulienė, taip pat nakvojusi viešbutyje, pažymėjo, kad jiems dar labai pasisekė. Penktadienio vakarą ten buvo mažai svečių, tad vietoj 300 eurų nelaimėliai mokėjo tik 120. Tačiau tie, kurie neturėjo ir tokios pinigų sumos, laukė oro uoste. „Europos Sąjungos sostinėje paliko mus kaip nereikalingus daiktus“, - piktinosi O.Čaplikas.
„AirBaltic“ atstovai tikino, kad vėliau oro uoste likusiems keleiviams buvo pasiūlyta nakvynė. Tačiau žmonės, kuriuos kalbino LŽ, vienbalsiai tvirtino viešbučio ieškoję patys. Živilė, turėjusi su tėvais ir penkerių metų dukrele skristi tuo pačiu reisu, džiaugėsi galėjusi prisiglausti pas brolį, gyvenantį Briuselyje.
O.Balčiūnienei, nors Belgijos sostinėje gyvena jos dukra, teko vykti į viešbutį. „Dukra mane palydėjo ir nuvyko į teatrą. Mobilųjį telefoną išjungė. Turėjau ieškoti nakvynės viešbutyje“, - kalbėjo pagyvenusi moteris.
Pažeidimai kartojasi
Europarlamentaras E.Maldeikis į Briuselį skraido bent porą kartų per savaitę. Patirti tokių nemalonumų jam teko pirmąkart. Tačiau kompanijos „AirBaltic“ paslaugomis politikas nepatenkintas. „Vėluojama nuolat. Jau klausiau „AirBaltic“ atstovų, ar jiems nenusibosta kaskart atsiprašinėti“, - sakė E.Maldeikis. Jis prisiminė, kaip kartą Vilniaus oro uoste šios kompanijos keleiviai beveik valandą buvo laikomi autobuse. „Sąmoningai pažvelgiau į laikrodį. Autobuso duris atidarė ir leido išlipti tik tada, kai žmonės ėmė piktintis“, - LŽ teigė politikas.
Živilė papasakojo prieš mėnesį įvykusį incidentą. Tuo pačiu reisu į Vilnių iš Briuselio skrido jos brolio žmona su kūdikiu ant rankų. Ilgai laukę keleiviai, pasak Živilės, buvo įlaipinti į lėktuvą, tačiau vėliau iš jo išprašyti.
Dėl tokių incidentų E.Maldeikiui juokingai atrodo „AirBaltic“ orlaiviuose išdėliotos kortelės, kuriose klientams teigiama, koks puikus šių oro linijų aptarnavimas. Europarlamentarą piktina ne tik nuolatinis lėktuvų vėlavimas, bet ir esą užmaskuotas skrydžio kainos didinimas. „Maždaug prieš tris mėnesius buvo įvestas atskiras mokestis už bagažą. Anksčiau to nebuvo. Dabar, jei ką nors veži, privalai papildomai mokėti. Bet juk ši paslauga turėtų įeiti į bilieto kainą“, - įsitikinęs E.Maldeikis.
Iškalbinga statistika
Visi LŽ kalbinti „AirBaltic“ keleiviai teigia surinkę reikiamas pažymas ir žada skųstis dėl netinkamo aptarnavimo. Pagal reglamentą tokiais atvejais kompanija turi pasiūlyti maisto, pasirūpinti nakvyne ir už ją sumokėti. Bendrovė taip pat privalo nuvežti keleivius iš oro uosto į viešbutį ir atgal. Be to, keleivis gali reikalauti kompensacijos - jos dydis priklauso nuo skrydžio atstumo.
T.Vizgirda LŽ užtikrino, kad įvykis bus ištirtas. „Dabar dar nieko negaliu pasakyti, tačiau savo įsipareigojimus vykdysime“, - pažadėjo „AirBaltic“ atstovybės Lietuvoje vadovas.
Keleivių, skrendančių lėktuvais, aptarnavimą kontroliuoja Civilinės aviacijos administracija (CAA). Jos direktorius Kęstutis Auryla tikino būtinai pasidomėsiąs šiuo incidentu. Apie precedento neturintį įvykį jis ketina pranešti Belgijos kolegoms.
CAA turima statistika rodo, kiek ir kokia aviakompanija atšaukė skrydžių, atidėjo reisų ir pan. Lietuvoje veikia 14 oro linijų. Per pastarąjį pusmetį jos atšaukė 47 skrydžius, iš jų 20 - „AirBaltic“.
Nuo 2 iki 5 valandų atidėtų skrydžių yra atitinkamai 100 ir 41. Daugiau kaip 5 valandas lėktuvai vėlavo: visų aviakompanijų - 15 kartų, iš jų „AirBaltic“ - 2 sykius. Bendras vėlavusių ir atšauktų skrydžių skaičius - 162, iš jų „AirBaltic“ tenka 63.
„Mes pasidomėsime, tačiau juridiškai įvykį privalo tirti Belgijos aviacijos administracija“, - aiškino K.Auryla. Pasak jo, jei aviakompanija sutiks atlyginti keleiviams patirtus nuostolius, problemų nekils. Priešingu atveju teks bylinėtis.
Kreipsis ne tik į teismą
Regis, aiškintis teisme vis dėlto reikės. Aviakompanija veikiausiai neatlygins žmonėms už patirtą stresą ir moralinę žalą. To jie gali išsireikalauti tik per teismą. Daugelio keleivių sveikatai atsiliepė nervinė įtampa, juos įžeidė aviakompanijos atstovų nedėmesingumas, atsainus požiūris. Žmones itin išvargino būdravimas naktį, bilietų keitimo, bagažo atsiėmimo procedūros.
Keleiviai žada kreiptis ne tik į teismą, bet ir į Vartotojų teisių gynimo centrą. Jo direktorius Paulius Mereckas, iš LŽ sužinojęs apie incidentą, paragino žmones rašyti centrui pareiškimus.
Lina Vyšniauskienė
