Atsižvelgiant į augančias Lietuvos išlaidas ir senėjančią visuomenę, reikalinga pensijų sistemos reforma, tvirtino Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos Lietuvoje vadovas Borja Gracia. Jis pabrėžė, kad iki 2030 m. dirbančiųjų skaičius sumažės nuo 1,8 iki 1,3 mln., tad vis mažesnis žmonių skaičius turės padengti išėjusių į pensiją asmenų išmokas.
TVF atstovas siūlė ir apmokestinti pensijas ir ilginti pensinį amžių.
Siūlo gerinti dabartinių pensininku padėtį
Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka pastebėjo, kad reikėtų ne kalbėti apie pensijų sistemos ateitį, bet keisti jos dabartį.
„Lietuva pensijoms išleidžia 7 proc. BVP. O Europos sąjungos vidurkis siekia dvigubai daugiau – 13 proc. Taigi, kodėl Lietuva negali pensijoms skirti daugiau nei skiria dabar?
Šiuo metu trečdalis Lietuvos pensininkų gyvena skurde. Ir šios problemos niekas nesprendžia, o kalbos apie ateitį, privačius fondus sklinda vien tam, kad nejudintume savo mokesčių sistemos ir negelbėtume dabartinių pensininkų iš skurdo“, – sakė ekonomistas.
Anot jo, dabartiniai pensininkai kūrė nepriklausomą Lietuvą ir gaila, kad per 34 metus, jie nepamatė gero gyvenimo.
„Vyresnių žmonių skaičiaus augimas šalyje nebūtinai lems mažesnes pensijas. Pavyzdžiui, yra šalių, kur pensininkų daug, tačiau jų skurdas mažesnis nei kitur. Tai lemia mokesčių sistema, kokia dalis pinigų yra paliekama dirbantiems ir kiek skiriama pensininkams“, – komentavo R. Lazutka.
Anot jo, Lietuvoje vyrauja požiūris, kad jeigu žmogus yra vyresnio amžiaus, jam nieko nebereikia.
Siūlo didinti mokesčius
Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus pastebėjo, kad ne visos šalys skiria daug pensijoms pinigų iš savo biudžeto.
„Pavyzdžiui, Danijoje žmonės patys kaupia savo pensijai.
O Lietuvoje jeigu žmogus gauna mažą pensiją, reikia žiūrėti, kodėl taip atsitiko. Dažnai tam įtakos turi nelegalus darbas“, – tikino M. Šiurkus.
R. Lazutka sakė, kad reikia daugiau surinkti mokesčių arba socialinio draudimo įmokų.
„Lietuvoje daug yra apmokestinamas vartojimas ir mažiau – turtas bei pajamos. Reikia apmokestinti žmones pagal pajėgumą mokėti. Tie kurie daugiau pajėgūs, turėtų daugiau ir mokėti. Tai galėtų būti ir tam tikrų žmonių vykdoma individuali veikla.
Jeigu pas mus atlyginimai auga po 10 proc. per metus, tai galėtume jų augimą sumažinti iki 5 proc., o kitus 5 proc. skirti mokesčiams. Tuomet dirbantieji laimėtų mažiau, bet algos vis tiek augtų ir būtų iš ko didinti pensijas“, – siūlė profesorius.
Jis pastebėjo, kad dažnai motyvuojama, kad žmonėms reikia mokėti paskolas, išlaikyti vaikus ir jie negali daugiau pinigų skirti mokesčiams.
„Tačiau tie žmonės, kurie turi paskolas paprastai yra pasiturintys. Todėl tokiais pavyzdžiais nereikėtų gąsdinti. O imti ir tvarkyti mokesčių sistemą, bet ne apmokestinti pensijas. Tada išeina, kad iš pensininkų paimame pinigus, kad vėliau juos vėl atiduotume“, – komentavo R. Lazutka.
M. Šiurkus irgi sutiko, kad pensijas padidintų augantys mokesčiai. Tačiau jis pastebėjo, kad mažų pensijų gavėjams stengiamasi padėti įvairiomis kompensacijomis, pavyzdžiui, šildymo.
R. Lazutka skaičiavo, kad lietuviai dirba tiek, kiek ir ES vidurkis, bet gyvena trumpiau.
„Vyrų sveiko gyvenimo trukmė Lietuvoje labai trumpa. Todėl būtų neteisinga kalbėti apie pensinio amžiaus ilginimą.
Svarbu, kad pensijų sistema gerai veiktų ir žmonės dar turėtų galimybę pagyventi jau nebedirbdami ir būdami sveiki. Be to, galima ne tik vėlinti pensinį amžių, bet ir ankstinti žmonių atėjimą į darbo rinką, trumpinti studijas, mažinti atostogų ar laisvadienių skaičių“, – išeitis vardijo profesorius.
Europos Komisija: vidutinė pensija Lietuvoje – žemiau skurdo ribos
Europos Komisija (EK) birželio 19 d. paskelbė Lietuvai skirtą ekonominių ir socialinių iššūkių ataskaitą ir rekomendacijas.
Anos EK, vyresnių asmenų ir kitų labiau pažeidžiamų visuomenės grupių skurdo ir socialinės atskirties rizikos lygis Lietuvoje išlieka reikšmingai aukštesnis nei ES, o pajamų nelygybės lygis Lietuvoje ir toliau vertinamas kaip kritinis.
Senatvės pensijų lygis Lietuvoje, palyginti su žmonių pajamomis prieš pensiją, yra vienas žemiausių ES, o vidutinė pensija 2023 metais, nepaisant didėjimo pastaraisiais metais, išliko žemiau skurdo rizikos lygio.
EK atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega skaičiavo, kad 2023 metais 564 eurus gaunantieji buvo priskiriami skurdo rizikai, kai tuo metu vidutinė senatvės pensija siekė 539 eurus.
„Pasak analizės, pajamų nelygybė Lietuvoje yra kritinė, o vyresnių asmenų ir labiau pažeidžiamų grupių skurdo ir socialinės atskirtie rizikos lygis – reikšmingai aukštesnis nei ES. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad vidutinės pensijos pastaraisiais metais kilo – nuo 277 eurų 2017-ais iki jau minėtų 539 eurų pernai.
Tad vertinant iš paukščio skrydžio matyti, kad padarytas didelis progresas – svarbu nesustoti ir galvoti ne tik apie senatvės pensijų adekvatumą, bet ir pačios pensijų sistemos tvarumą“, – tikino M. Vaščega.