Vertindami Baltarusijos prezidento A.Lukašenkos darbo vizito Vilniuje svarbą ekonomikai abiejų šalių verslo atstovai neabejoja: po šio apsilankymo teigiamai pasikeis lietuvių verslininkų padėtis gretimoje valstybėje, bus daugiau galimybių didinti investicijas toje šalyje, o baltarusių verslininkai gali rasti mūsų krašte naudingų partnerių.
Faktai
Baltarusijoje kartu su partneriais iš Lietuvos įregistruota daugiau kaip 300 įmonių. Galimybėmis kurti verslą šioje valstybėje domisi per 400 Lietuvos bendrovių. Daugiausia dirbama statybų, nekilnojamojo turto, žemės ūkio, prekybos srityse.
Pernai Baltarusijoje mūsų verslininkai investavo per 16 mln. dolerių, eksportavo prekių į šią šalį už 233,97 mln. dolerių, baltarusiai į Lietuvą - už 622,5 mln. dolerių. Lietuviai iš Baltarusijos įsiveža naftos ir naftos produktų, aliejaus, mineralinių trąšų, o eksportuoja elektros energiją, pašarus, spaustuvinius dažus, lengvuosius automobilius, naftos produktus. Metinė užsienio prekybos su Baltarusija apimtis siekia beveik 4 mlrd. litų. Per pirmą 2009 metų ketvirtį Lietuvos eksportas į Baltarusiją padidėjo 5,8 procento.
2008-aisiais per Klaipėdos uostą gabenta 6,6 tūkst. tonų krovinių iš Baltarusijos - 3,6 proc. daugiau negu 2007 metais. Baltarusijos krovinių dalis, turint omenyje bendrą uosto krovą, praėjusiais metais sudarė 22 procentai. Dažniausiai buvo kraunamos baltarusiškos trąšos, masto produktai, juodieji metalai, mediena. Baltarusija užima šeštąją vietą tarp svarbiausių Lietuvos eksporto rinkų.
Šios šalies ekonomika yra reguliuojama. Apie 70 proc. Baltarusijos bendrojo vidaus produkto sudaro valstybės valdomos įmonės. Visų strateginių bendrovių kontrolinį akcijų paketą valdo valstybė.
Prezidentas A.Lukašenka neseniai išleistu vadinamuoju dešimtu dekretu sumažino biurokratiją ir mokesčius verslui bei žengė rinkos liberalizavimo link. Užsienio investuotojams suteikta daugiau laisvių. Pavyzdžiui, jiems nebereikia mokėti muito, kai įvežamos statybinės ir kitokios medžiagos, būtinos investiciniam projektui įgyvendinti, panaikintas investicijų sutarties mokestis ir kita.
Neseniai įsteigta Lietuvos ekonominio ir prekybinio bendradarbiavimo su Baltarusija verslo taryba. Jai vadovauja Ūkio banko investicinės grupės (ŪBIG) prezidentas Vladimiras Romanovas. Asociacija vienija keliolika didelių mūsų šalies verslo įmonių, įgyvendinančių projektus Baltarusijoje. Jos tarybą sudaro Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos "Linava", UAB "Lodvila", AB "Klasco", "Senukų" įmonių asociacijos vadovai. ŪBIG netoli Baltarusijos sostinės plėtoja 250 mln. eurų vertės projektą - 2011-aisiais čia bus pastatytas Minsko sporto ir laisvalaikio centras. Kitąmet statybinių medžiagų, ūkinių ir buities apyvokos reikmenų prekybos centrą Minske atidarys "Senukai" su partneriais. "Klasco" yra vienas pagrindinių Baltarusijos partnerių Klaipėdos uoste.
Siūlo "kabintis" už pramonės
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) generalinio direktoriaus pavaduotojas Gediminas Rainys kalbėdamas su LŽ pabrėžė, kad kuo kaimynas artimesnis, tuo prekybos apyvarta ir visas ekonominis bendradarbiavimas su juo glaudesnis. Jis priminė, jog mūsų kaimynės - ir Latvija, ir Lenkija - yra vienos didžiausių Lietuvos prekybos partnerių, tad Baltarusija - ne išimtis. Pašnekovas sakė, kad Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimui neabejotinai didelės įtakos turi tiek istoriniai, tiek kaimynystės aspektai.
"Viena didžiausių mūsų šalių ekonominio bendradarbiavimo galimybių yra tranzitas. Baltarusija turi daug ekonomikos gigantų, tokių kaip trąšų gamintojai, kurie savo produkcijai išvežti naudojasi Klaipėdos uostu, be to, į Lietuvą atvyksta nemažai turistų iš Baltarusijos - į Druskininkų miestą, į sanatorijas ir vandens parką, į Lietuvos pajūrį. Didelės ir abiejų valstybių galimybės plėtoti pramoninį bendradarbiavimą, nes Baltarusijoje yra stipri metalo dirbinių gamyba, chemijos pramonė, taip pat autobusų ir sunkvežimių gamyba", - vardijo ekonominio bendradarbiavimo sritis LPK atstovas.
G.Rainio įsitikinimu, Baltarusijos vadovo atvykimas į Vilniuje surengtą forumą - svarbus tiek baltarusių, tiek mūsų šalies verslininkams kaip glaudesnio ekonominio bendradarbiavimo, kurį dabar būtina stiprinti, ženklas. "Visi nori demokratinės Baltarusijos, glaudaus politinio bendradarbiavimo, o tokie santykiai nebus pasiekti niekaip kitaip, tik per ekonominį bendradarbiavimą", - pažymėjo jis.
LPK generalinio direktoriaus pavaduotojas pabrėžė, kad Vilniuje surengtas forumas neabejotinai paskatins tiek Lietuvos, tiek Baltarusijos verslininkus aktyviau siekti tolesnio ekonominio bendradarbiavimo. "Brandžios ekonomikos šalims kitos valstybės vadovo apsilankymas būtų labiau simbolinis ir vargu ar stipriai lemtų ekonominius santykius. Tačiau tada, kai valstybinio reguliavimo vaidmuo pakankamai stiprus, aukšto rango vadovo vizitas turi didžiulę reikšmę siekiant stiprinti abiejų šalių verslo bendradarbiavimą", - dėstė G.Rainys. Jo manymu, krizės laikotarpiu Lietuvos verslas turėtų kuo aktyviau skverbtis ne tik į vartojimo, bet ir į gamybos rinkas gretimose valstybėse.
Yra ką privatizuoti
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas LŽ pasidžiaugė, kad mūsų šalies valstybinės institucijos pagaliau mato, jog ekonominiu požiūriu bendradarbiavimas su Baltarusija atvertų dideles galimybes mūsų verslininkams, juolab kad ES tokią kaimynystės programą palaiko. Jis teigė, jog verslininkų susidomėjimas darbu Baltarusijoje yra didžiulis, palyginti su kitomis šalimis.
"Mūsų verslininkams geidžiamiausias - galimas kaimynės įmonių privatizavimas. Regis, Baltarusijoje yra apie 150 labai rimtų privatizuotinų objektų. Tuo metu kitose valstybėse nelabai ką privatizuosi. Baltarusija - visai šalia mūsų, be to, tai labai artima mums kultūrinė erdvė, o šie dalykai itin svarbūs", - kalbėjo jis.
D.Arlauskas pažymėjo, kad Baltarusija kaip partnerė yra kur kas stipresnė nei pati Lietuva ar, pavyzdžiui, Latvija. Dėl to logistikos srityje Klaipėdos uostas turi gerokai daugiau galimybių būti apkrautas baltarusiškomis prekėmis. "Tiek mūsų geležinkeliai, tiek uostas galėtų gauti daug naudos, mat Baltarusija pasižymi gerai išplėtota stambiąja pramone. Kitas mūsų verslo dėmesio objektas - baltarusių vartojimo rinka, kuri dėl jų valiutos devalvavimo išliko gana stabili", - aiškino pašnekovas.
Jis pasakojo, kad Minske ir toliau vykdomi kitur jau sustoję statybos darbai, kuriems reikalingos plytos, cementas, kitos statybinės medžiagos. Panaši situacija ir maisto pramonės srityje, o šiandien, pasak D.Arlausko, šioje rinkoje lietuviškos prekės yra konkurencingesnės nei baltarusiškos. Jo nuomone, didesnei prekybos apyvartai pasiekti trūksta tik geros muitų politikos.
Vilioja galimybė investuoti
Kauno regiono smulkių ir vidutinių verslininkų asociacijos direktorius Giedrius Romeika LŽ prisipažino, kad pats Baltarusijoje neinvestuoja. "Dauguma "gardžių kąsnelių", kurie Lietuvoje jau privatizuoti arba, kaip sakoma, "prichvatizuoti", Baltarusijoje kol kas aiškiai ir griežtai valdomi prezidento", - dėstė jis.
G.Romeika pabrėžė, jog Baltarusijoje esama tam tikrų verslo apribojimų, ne visose srityse galima laisvai veikti, pasitaiko ir politinių suvaržymų bei nurodymų. Kaip pavyzdį jis pateikė konferenciją, surengtą Gardine, neveikiančiame tekstilės fabrike: Baltarusijos prezidentas potencialiems investuotojams neva griežtai nurodęs, kad pagrindinė šios įmonės veikla gaivinant ją ir toliau turės būti tekstilė. "Ten verslo kultūra šiek tiek kitokia, kitoks ir bendravimas su valdžios institucijomis. Todėl reikia steigti bendras su baltarusiais įmones, savarankiškai jas kurti šioje šalyje sunku", - samprotavo asociacijos direktorius.
D.Arlauskas pripažįsta, kad Baltarusijoje sudėtinga dirbti, nes politiniai sprendimai ten priimami kitaip nei ES erdvėje. Jis pabrėžė, jog Baltarusijoje itin svarbi yra valdžios vertikalė, todėl toje valstybėje dirbantiems verslininkams pravartu palaikyti gerus santykius su valdžios institucijomis.
"Tačiau ten, kur yra tvarka, pripratus prie jos, daug lengviau dirbti negu ten, kur vyrauja chaosas ir biurokratija. Iš Lietuvos investuotojai bėga dėl didelės čia esančios netvarkos. Užsienio kompanijos irgi daug investuoja į Baltarusiją", - aiškino Darbdavių konfederacijos vadovas.
D.Arlausko nuomone, verslininkai neteikia didelės reikšmės neva nestabiliai Baltarusijos politikai, tam, kad vieną dieną įstatymai priimami vienokie, o kitą dieną gali būti priimti kitokie. Mūsų valstybėje įstatymai taip pat dažnai keičiami, ypač tie, kurie susiję su mokesčiais.
D.Arlauskas pažymėjo, kad į ekonomikos forumą, organizuojamą Lietuvoje, atvykęs Baltarusijos prezidentas išsklaidys didžiulę įtampą ir nepasitikėjimą. "Mes turime ką vieni kitiems parduoti, galime dalytis patirtimi, o tai leis pagyvinti ekonominius apsisukimus", - apibendrino D.Arlauskas.
Eglė KAPOČIŪTĖ
