danas arlauskas lž

Vertindami Baltarusijos prezidento A.Lukašenkos darbo vizito Vilniuje svarbą ekonomikai abiejų šalių verslo atstovai neabejoja: po šio apsilankymo teigiamai pasikeis lietuvių verslininkų padėtis gretimoje valstybėje, bus daugiau galimybių didinti investicijas toje šalyje, o baltarusių verslininkai gali rasti mūsų krašte naudingų partnerių. Faktai Baltarusijoje kartu su partneriais iš Lietuvos įregistruota daugiau kaip 300 įmonių.

Vos tik Vyriausybė į rinką išmeta skolos vertybinių popierių, juos kaipmat išgraibsto didieji Lietuvos bankai. Jiems valdžia moka riebias palūkanas už jau ne vieną šalies biudžetui kamšyti pasiskolintą milijardą litų. Tad po ekonomikos griuvėsiais be finansavimo dūstančiam verslui sotūs bankai tesiūlo grašius. Per pirmus šių metų mėnesius Lietuvos komerciniai bankai, remiantis jų pačių ekspertų žodžiais, suteikė kreditus vos keliems verslo projektams.

Vyriausybės kuriamą 4 mlrd. litų vertės verslo gaivinimo planą kritikuojantys verslininkai vis dėlto sutaria dėl prioriteto statybų sektoriui gaivinti, tačiau ragina valdžią greičiau apsispręsti ir veikti.

Verslininkai pyksta, kad dėl painių ES paramos lėšų panaudojimo sąlygų jie patiria daugiau vargo nei naudos, ir todėl mieliau renkasi bankų kreditus. Paraiškų gauti ES paramą paduodama tris kartus mažiau nei prieš porą metų. Iš dešimties naujųjų ES šalių Lietuva gavo palyginti daugiausia ES paramos lėšų, tačiau nesugebėjo panaudoti net 50 procentų. Iš visų ES paramos fondų Lietuvai išmokėta beveik 800 mln. eurų, arba per 2,5 mlrd. litų.

Europos mastu tariamasi saugoti ir skatinti smulkųjį verslą. Lietuvoje vienas didžiausių prekybos tinklų įpareigotas kai kuriuose regionuose stabdyti plėtrą.

Beveik neabejojama, kad kylant temperatūros termometro stulpeliui, darbuotojų darbo našumas leidžiasi žemyn. Laimei, dauguma darbdavių tai supranta ir kartu su savo samdiniais gyvena atostogų nuotaikomis, rašo pirmadienio „Lietuvos žinios“ (LŽ). Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas LŽ pripažino, kad atostogų nuotaikų dvelkimas darbo aplinkoje nėra blogas reiškinys vasaros metu.

Lėtėjant ekonomikai šalies darbdaviai neatmeta galimybės mažinti išlaidas personalui ar net atleisti kai kuriuos darbuotojus. Pasak darbdavių, tokios tendencijos rodo, kad grįžtama į normalias darbo rinkos vėžes, kai atlyginimų kilimas galės būti tik ekonomiškai pagrįstas. Aukštesnės grandies vadovų ar kvalifikuotų specialistų paklausa išliks, tad rasti ir pritraukti geriausiuosius darbdaviams bus nelengva.

Aukščiausiems šalies vadovams už nugarų stovi ne tik iš mokesčių mokėtojų kišenės išlaikomi patarėjai, bet ir būrys nemokamai talkinančių konsultantų. Prezidentui Valdui Adamkui visuomeniniais pagrindais pataria dosnūs rinkimų kampanijos rėmėjai. Šalia premjero Gedimino Kirkilo - įvairių lobistinių interesų grupių atstovai. Aukščiausių šalies vadovų visuomeniniai konsultantai neslepia, kad jų statusas suteikia galimybę įgyvendinti tam tikroms interesų grupėms naudingus sprendimus.