Lėtėjant ekonomikai šalies darbdaviai neatmeta galimybės mažinti išlaidas personalui ar net atleisti kai kuriuos darbuotojus. Pasak darbdavių, tokios tendencijos rodo, kad grįžtama į normalias darbo rinkos vėžes, kai atlyginimų kilimas galės būti tik ekonomiškai pagrįstas.
Aukštesnės grandies vadovų ar kvalifikuotų specialistų paklausa išliks, tad rasti ir pritraukti geriausiuosius darbdaviams bus nelengva.
Normalus reiškinys
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas LŽ sakė, kad šiuo metu darbo rinkoje vykstantys procesai yra normalūs. „Jei esant tokiam režimui, kai atlyginimai ir toliau didėja neproporcingai greitėjančiais tempais nei sukuriama vertė, dar pagyventume bent trejus metus, manau, vieną dieną būtų ne minkštas nusileidimas, o kažkas taip duotų vėzdu per kaktą, kad daugiau niekada nesinorėtų grįžti į tokį augimą. Todėl dabartinę situaciją vertinu kaip labai normalų ekonomikos sulėtėjimo ciklą, kuris sudegina nemotyvuotai gaunamus pinigus ir nemotyvuotus darbuotojų lūkesčius“, - vaizdžiai dėstė D.Arlauskas. Darbdavių atstovas pripažįsta, kad atsiras žmonių, kurie bus išties nelaimingi, tačiau tai padės išgyti nuo tam tikrų ekonominių darbo rinkos „ligų“.
„Galiu drąsiai teigti, kad mūsų konfederacijos nariai darbdaviai ne tik žada, bet jau ir mažina darbo pajėgumus. Labai paprasta logika, jeigu ekonomikos plėtra smunka keliais procentiniais punktais, tiek turi sumažėti ir darbuotojų“, - teigė pašnekovas. Pasak jo, iš šiuo metu esančios laisvos darbo jėgos jau yra galimybė rinktis, todėl darbdaviai net atsisako specialistų iš trečiųjų šalių paslaugų. Pasigendama tik aukštos kvalifikacijos specialistų, kurie grįžti iš emigracijos dar neketina. Tuo metu grįžusieji į darbovietes Lietuvoje, žinodami, kad geresnių sąlygų neras net svečioje šalyje, atsakingiau žiūrį į patį darbą.
Saugos darbo vietas
Bendrovės „CV-Online Lietuva“ generalinis direktorius Saulius Jovaišas LŽ pažymėjo, kad jau pastebimas ieškančiųjų darbo skaičiaus padidėjimas, tačiau tai dar nėra masinis reiškinys. „Visi sektoriai, kuriuos ekonomikos lėtėjimas labiausiai palietė, be abejonės, perskaičiuoja savo sąnaudas, o tai neaplenkia ir išlaidų personalui apkarpymo. Neabejojama, kad darbo rinkoje atsiras daugiau laisvų darbuotojų. Žinoma, kvalifikuotų specialistų į gatves neišvarys, labiausiai nukentės žemos kvalifikacijos darbininkai, tiek netekdami darbo, tiek gaudami mažesnius atlyginimus“, - dėstė S.Jovaišas. Pasak jo, pernai didžiausią įtaką atlyginimams kilti darė darbdavių perėjimas prie oficialių mokėjimų, 25 proc. rodanti atlyginimų didėjimo statistika realiai yra tik 15-17 procentų. „Šiemet irgi bus žmonių, kurių atlyginimai kils, tačiau šis procentas bus mažesnis“, - pažymėjo S.Jovaišas.
„Prime People“ direktorė Aušra Delonaitė pažymi, kad darbo rinka po geroko pakilimo praėjusiais metais šiuo metu sunkiai prisitaiko prie naujų sąlygų. „Darbuotojų lūkesčiai vis dar dideli, jie nenori girdėti, kad atlyginimai ne tik nedidės, bet gali ir mažėti. „Darbdaviams sunku susitaikyti su tuo, kad vietoj planuotos plėtros teks mažinti sąnaudas, - teigia A.Delonaitė. - Darbdaviai, susidurdami su darbuotojų stygiumi, inertiškai didino atlyginimus ir mažino reikalavimus potencialiam darbuotojui. Tikėtina, kad lėtėjant ekonomikai darbuotojai bus linkę labiau branginti savo darbo vietas - mažėjant plėtrai darbo pasiūlymų irgi mažės, o tai sumažins ir nepagrįstą atlyginimo didinimą siekiant bet kokia kaina išlaikyti darbuotoją.“ Pasak jos, tikėtina, kad darbdaviams bus lengviau rasti gerų žemesnės grandies specialistų - klientų aptarnavimo, pardavimo vadybininkų.
Tuo metu aukštesnės grandies vadovų ar kvalifikuotų siauresnės srities specialistų paklausa išliks, ir rasti bei pritraukti geriausiuosius darbdaviams bus nelengva, o negalėdami mokėti kur kas daugiau nei konkurentai, darbdaviai turės ieškoti ir kitokių motyvavimo priemonių.
Jolita Žvirblytė
