Vyriausybės kuriamą 4 mlrd. litų vertės verslo gaivinimo planą kritikuojantys verslininkai vis dėlto sutaria dėl prioriteto statybų sektoriui gaivinti, tačiau ragina valdžią greičiau apsispręsti ir veikti.
Verslo gaivinimo plano projekte, kuris pirmą kartą buvo viešai pristatytas aną penktadienį, siūloma, kad jį sudarytų penkios programos, kur bus numatytos priemonės, kaip atgaivinti šalies kreditų rinką, paspartinti ir supaprastinti ES struktūrinės paramos panaudojimą, išsaugoti darbo vietas statybų sektoriuje.
Plano projekte taip pat numatyta iš esmės pagerinti šalies verslo aplinką ir sudaryti palankesnes sąlygas eksportui bei investicijoms.
Įgyvendinimo priemonės miglotos
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigito Besagirsko nuomone, pasiūlymai, kaip atgaivinti šalies kreditų rinką, nėra lengvai įgyvendinami. Jo nuomone, palyginti su kitomis ES šalimis, Lietuvoje kreditavimo sąlygos įmonėms yra vienos prasčiausių. Jo žiniomis, kol kas vyksta tik valdžios derybos su bankais dėl verslo kreditavimo, tačiau, kaip žinoma, dauguma šalies bankų yra užsienio kapitalo, tad savarankiškai jie nieko negali spręsti, nes sąlygos diktuojamos iš pagrindinių bankų.
„Norisi tikėti, kad šioje srityje bus pasiekta kokių nors konkrečių rezultatų. Bet į tai žiūriu gana skeptiškai. Tai yra sudėtingas uždavinys, kuris jau seniai būtų pradėtas spręsti, jeigu atsirastų kokių nors galimybių“, - LŽ dėstė savo nuomonę S.Besagirskas.
Vyriausybės planai paspartinti ir supaprastinti ES struktūrinės paramos panaudojimą, jo teigimu, taip pat yra sunkiai įgyvendinami.
„Prieš kelias savaites vyko darbo grupės susitikimas, inicijuotas Finansų ministerijos, per kurį paaiškėjo, kad minėto supaprastinimo priemonės gali būti sunkiai įgyvendinamos. Pasirodo, vyriausybės siūlymas paraiškas įvertinti per 30 kalendorinių dienų yra paprasčiausiai neįgyvendinamas fiziškai“, - kalbėjo S.Besagirskas.
Tuo metu darbo vietų išsaugojimas statybos sektoriuje, jo nuomone, sveikintinas, nes šio sektoriaus sukuriama BVP dalis yra didelė, be to, kiekvienas dirbantis žmogus dar sukuria 3-4 papildomas darbo vietas.
Verslo skatinimo plano projekte taip pat numatyta pagerinti verslo aplinką ir sudaryti palankesnes sąlygas eksportui bei investicijoms. Anot pašnekovo, šiuos tikslus į savo programas buvo įsirašiusios visos ankstesnės vyriausybės, tačiau teigiamų rezultatų nepasiekta.
„Mano nuomone, apskritai planas yra sveikintinas, bet tikiuosi, kad sprendimai nebus priimami taip, kaip mokesčių įstatymai - per vieną naktį ir su niekuo nesitariant“, - apibendrino S.Besagirskas.
Tekstilei - riestainio skylė
Linas Lasiauskas, Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos (LATIA) generalinio direktoriaus pavaduotojas, LŽ apgailestavo, kad Vyriausybė nieko konkretaus nenumatė apdirbamajai pramonei. Tačiau jis teigiamai vertino plane numatytą siūlymą kredito priemonių sąlygose prioritetą teikti eksportuojančioms įmonėms.
„Apdirbamajai pramonei gaivinti nenumatyta beveik nieko, ir jau kelinta Vyriausybė mus sėkmingai „nurašo“. Esame svarbus sektorius šalies ekonomikai ir darbuotojų skaičiumi. Šiuo metu apdirbamojoje pramonėje dirba apie 40 tūkst. žmonių ir nors per pastaruosius kelerius metus jų sumažėjo kone 20 tūkst., darbuotojų skaičius yra iš tiesų didelis ir vertas valstybės dėmesio“, - dėstė jis.
LATIA atstovas sakė, kad apdirbamosios pramonės atstovai norėtų perspektyvesnės kreditavimo politikos ir didesnės paramos investuojant į naujas technologijas palankesnėmis sąlygomis. „Šiuo metu įsigyjant modernią įrangą dengiama vos 30-40 proc. lėšų, o kai trūksta apyvartinių lėšų, gana sudėtinga ją pirkti. Be naujų technologijų kalbėti apie konkurencingumą sudėtinga“, - pažymėjo L.Lasiauskas.
Neištesėti pažadai
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas LŽ sakė, kad Vyriausybė neištesėjo pažado sumažinti monopolininkų galią. Jo nuomone, tai būtų geriausia daryti didinant konkurencijos galimybes. Ūkio ministerija jau turėjo būti parengusi priemonių paketą, kaip būtų galima apriboti įvairiuose sektoriuose veikiančius monopolininkus.
„Taip pat nuliūdino, kad už finansus atsakingos institucijos negali pasakyti, kada verslui bus suteiktos realios galimybės gauti finansavimą. Verslo gaivinimo plane darbdaviai labiausiai pasigenda praktinio planavimo - kada ir kiek“,- dėstė jis.
D.Arlausko nuomone, finansinės paramos reikia visoms verslo sritims, tačiau jis pritaria Vyriausybės sprendimui skirti prioritetą statybos renovacijos sektoriui. Pasak jo, atgaivinus statybų verslą, laimės ne tik statybininkai, bet ir gyventojai, nes renovuotuose namuose galės sutaupyti mažiau mokėdami už šildymą.
Eglė Kapočiūtė, „Lietuvos žinios“
