Sulaužė susitarimą
Viso gero litui ir labas eurui lietuviai tars jau mažiau nei po mėnesio. Didžiausias 2015-ųjų iššūkis – priprasti prie naujų kainų ir pasikeisti pinigines, nes jose daugiau vietos reikės monetoms, o ne banknotams. Vyriausybės, savivaldybių ir verslo atstovai sukirtę rankomis pasižadėjo nesinaudoti euro įvedimu kaip pretekstu branginti prekes ir paslaugas. Per beveik keturis mėnesius prie Geros praktikos verslo memorandumo prisijungė daugiau nei 4200 Lietuvos ūkio subjektų.
Vis dėlto ir patys verslininkai, ir ekonomikos ekspertai pripažįsta, kad memorandume sudėti saugikliai – nerealistiški. Pirmoji susitarimo sulaužymu apkaltinta pati memorandumo iniciatorė Vyriausybė, šokiravusi verslininkus skubotu minimalios mėnesinės algos (MMA) padidinimu 35-iais litais – iki 1035 Lt, arba 300 eurų. Tačiau net ir padidinus MMA, mūsų šalis liks viena iš mažiausią minimalų darbo užmokestį nustačiusių Europos Sąjungos valstybių. MMA mažesnė tik Rumunijoje (205 Eur) ir Bulgarijoje (174 Eur).
Smulkieji nevilty
Sąžiningai perskaičiuoti kainas jų nedidinant pasižadėjo 134-ios Panevėžio miesto ir 37-ios rajono įmonės. Beveik 300 regiono įmonių vienija Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai. Dauguma jų narių – smulkieji verslininkai. Rūmų generalinis direktorius Visvaldas Matkevičius pripažįsta, kad pastaruosius į neviltį varo Vyriausybės skubotas sprendimas padidinti MMA.
„Verslo įmonės savo biudžetus planuoja taip pat, kaip Vyriausybė valstybės iždą. MMA didinimas negali būti spontaniškas veiksmas. Verslui reikalingas bent pusmetis apskaičiuoti savo pajamas ir išlaidas“, – tvirtina V. Matkevičius.
Rūmų vadovo teigimu, žaibiškas Vyriausybės žingsnis skaudžiausiai atsilieps smulkioms, šeimyninėms įmonėlėms, samdančioms vos vieną kitą darbuotoją, bei dar tik žengiančioms į rinką ir dėl to neišgalinčioms mokėti didesnių atlyginimų. V. Matkevičiaus nuomone, daugeliui jų teks rinktis: arba pasirodyti nesąžiningoms ir padidinti paslaugų ar prekių kainas, kad išgalėtų išmokėti pakeltą minimumą, arba atleidus dalį darbuotojų sumažinti veiklos apimtis. Panevėžio regionui, tarp didžiųjų šalies miestų ilgą laiką išsiskiriančiam aukščiausiu nedarbo lygiu, tokia perspektyva itin liūdna.
Stambioms verslo struktūroms, anot V. Matkevičiaus, dėl padidintos MMA galvos neskauda – didžiosiose įmonėse seniai mažiausi atlyginimai bent keliais šimtais litų perkopę Vyriausybės nustatytąjį minimalų.
Kainos augs
MMA padidinimą laukiant įvedamo euro kai kurie ekonomikos ekspertai vertina kaip ne tik skubotą, bet ir politizuotą.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) eksperto Vytauto Žukausko nuomone, tokį žingsnį žengusi valdžia pati nesilaiko iškelto sąžiningumo principo.
„Memorandume sakoma, kad dangstydamiesi euro įvedimu pasirašiusieji neturėtų didinti prekių ir paslaugų kainų. Tai yra sąžiningumo principas. Bet minimali mėnesinė alga yra ne kas kita kaip darbo vietos kaina. Verslininkai skatinami pasirašyti memorandumą, bet pati Vyriausybė tiesiogiai nuo jos priklausančią kainą pakelia“, – įvertino V. Žukauskas.
Anot jo, valdžia, nesilaikydama sąžiningumo principo, verčia verslininkus sulaužyti visuomenei duotą pažadą. LLRI atlikta apklausa, kaip verslo subjektus paveikė MMA didinimas 2012-aisiais ir 2013 m., rodo, kad 18 proc. įmonių kėlė prekių ir paslaugų kainas taip bandydamos uždirbti lėšų atlyginimams padidinti. V. Žukauskas įsitikinęs, kad tokio paties rezultato bus sulaukta ir dabar.
„Bet koks MMA didinimas įmones verčia ieškoti būdų, kur gauti lėšų darbuotojų atlyginimams. Vienas iš tokių šaltinių yra jų paslaugų kainų kėlimas“, – prognozuoja LLRI ekspertas.
V. Žukausko nuomone, memorandumu visuomenei duoti pažadai nedidinti kainų iškreipia rinkos ekonomiką ir yra tiesiog nerealistiški. Kainos augo ir pernai, ir šįmet, pasak eksperto, natūralu, kad augimas išliks ir kitąmet bei dar vėliau.
„Tik artėjant euro įvedimui visi labai akylai pradėjo žiūrėti į kainas ir bet koks jų pokytis yra siejamas su naująja valiuta, nesąžiningumu ar panašiai. Iš tiesų kainų kitimas yra normali realybė, vykusi iki šiol ir neišvengiama ateityje. Dėl to valdžios noras išgauti verslininkų pažadą kainų nekeisti nei labai sąžiningas, nei realistiškas“, – mano V. Žukauskas.
Anot jo, mažiausiai uždirbantiesiems gyvenimą palengvintų ir verslui papildomos naštos neužkrautų ne MMA, o neapmokestinamų pajamų padidinimas. Toks sprendimas neblogintų smulkiojo verslo padėties, bet Vyriausybei ir Seimui tektų ieškoti politinio sprendimo, kaip išaugus neapmokestintam pajamų dydžiui sureguliuoti biudžeto išlaidas.
Iškreipta realybė
Pakėlusi MMA Vyriausybė pati apsunkino kainų kontrolę įvedant eurą, mano SEB banko finansų analitikas Gitanas Nausėda. Anot jo, už kainų pokyčius atsakingoms institucijoms bus sudėtinga įvertinti, ar kaina padidinta dėl to, kad verslininkas nusprendė pasipinigauti, ar dėl išaugusių darbo užmokesčio sąnaudų. G. Nausėdos nuomone, racionalesnis sprendimas būtų buvęs palūkėti keletą mėnesių ir MMA reikšmingiau padidinti jau įvedus eurą.
„Galbūt tokiam laiko pasirinkimui turėjo įtakos artėjantys savivaldos rinkimai“, – svarsto G. Nausėda. Laukiant euro gyventojams jautriausia tema – kainų pokyčiai.
Vartotojų baimę iliustruoja Statistikos departamento skelbiamas oficialus infliacijos lygis net keliolika kartų mažesnis nei žmonių įsivaizduojamas. Lietuvoje per dešimt šių metų mėnesių bendras vartotojų krepšelis pabrango 0,6 proc. Latvijoje pernai tuo pačiu metu kainos buvo pakilusios 1,2 proc.
Kitų šalių praktika rodo, kad euro įvedimas kainų augimui didelės įtakos neturi. Pavyzdžiui, Estijoje dėl euro kainos kilo sparčiau vos 0,2 proc. nei būtų augusios esant nacionalinei valiutai.
G. Nausėdos teigimu, infliacija subjektyviai suvokiama, nes žmonės linkę pastebėtą kai kurių prekių ir paslaugų kainų augimą suabsoliutinti pritaikant jį visiems sektoriams.
„Niekam ne paslaptis, kad keliais procentais pabrango kavinių bei restoranų, kirpyklų paslaugos. Tą pastebėjusiems vartotojams susidaro įspūdis, kad viskas brangsta, nors didžioji dalis kainų nejuda, o kai kurių, net tokių svarbių prekių kaip degalai, mažėja. Todėl neteisinga tvirtinti, kad Lietuvoje gyventojų materialinė padėtis blogėja“, – pabrėžė analitikas.
Anot jo, patirtis rodo, kad visose euro zonos valstybėse paslaugų kainos padidėjo. Lietuvos išskirtinumas tas, kad kainos šiose srityse pradėjo augti ne įvedus eurą, o iki to dar likus aštuoniems mėnesiams.
„Taip pasireiškė kai kurių mūsų verslininkų „kūrybingumas“ – pasistengė užbėgti už akių kontroliniam kainų laikotarpiui, prasidėjusiam rugpjūčio viduryje“, – įžvelgia G. Nausėda.
Greitos naudos nepajus
Lietuvai sausio 1 dieną įsivedus eurą, G. Nausėda prognozuoja, kad valstybė teigiamas naujos valiutos pasekmes turėtų pajusti tik po 3–5 metų.
„Naujais batais irgi ne iš karto džiaugiamės, netgi dažnai skundžiamės, kad spaudžia ir nepatogūs, bet ilgainiui jie tarsi prilimpa prie kojų“, – palygino finansų analitikas.
Anot jo, naujoji valiuta atneš teigiamų pokyčių. Pirmiausia – kainų konkurenciją euro zonoje, tai vartotojams ypač aktualu šiais internetinės prekybos laikais. Taip pat, G. Nausėdos teigimu, įvedus eurą išaugs Lietuvos investicinis patrauklumas, sustiprės šalies įvaizdis ir sumažės paskolų palūkanų normos.
Baimė buvo nepagrįsta
Jau metus su euru gyvenantys kaimynai latviai pripažįsta, kad kalbos apie jo įvedimą buvo baisesnės nei realybė.
Septintus metus Latvijoje gyvenančio lietuvių bendruomenės pirmininko Rolando Žalnieriaus teigimu, sulaukę euro dar porą mėnesių latviai apsipirkdami kainas perskaičiuodavo į latus. Dabar, anot jo, nacionalinę valiutą kaimynai su nostalgija prisimena daugiau iš patriotizmo.
Kainų augimą R. Žalnierius vadina daugiau teoriniu nei praktiniu. Jis pripažįsta, kad daugelis prekių ir paslaugų pabrango suapvalinus kainas, tačiau vartotojų piniginės didelių pokyčių nepajuto. Galbūt todėl, svarsto R. Žalnierius, kad pakilo mažiausiai uždirbančiųjų pajamos – įvedus eurą Latvijoje minimali mėnesinė alga šoktelėjo iki 320 eurų, o nuo sausio žadama 360 eurų.
Per pastaruosius metus Rygoje gerokai pabrango viešojo transporto paslaugos – maršrutinių autobusų, tramvajų vienkartinis bilietas šiuo metu kainuoja 1,20 euro, tai yra apie 4,20 Lt. Iki euro latviai važinėjo už 70 santimų – maždaug 3,50 Lt. Tačiau, anot R. Žalnieriaus, šias paslaugas branginti žadėta jau seniai, todėl nuo kainų šuolio nebūtų išgelbėjęs nė latas.
Latvijos lietuvio nuomone, euras išaugino nekilnojamojo turto, automobilių kainas. Prieš keičiantis valiutai latviai, skubėdami išleisti grynuosius, masiškai pirko būstus ir mašinas. Skeptikai prognozavo, kad įvedus eurą šis turtas atpigs, tačiau latviai to laukia jau visus metus.
R. Žalnieriaus nuomone, mažas pajamas gaunantieji didelių pokyčių dėl įvesto euro nė nepajuto, tačiau daug keliaujantieji ar turintieji verslo santykių su euro zonos šalimis džiaugiasi naująja valiuta. Kas porą savaičių į Lietuvą aplankyti tėvų sugrįžtantis Rolandas sako dabar labai laukiantis, kada eurais atsiskaityti galės ir gimtojoje šalyje.
Piketuoja ir Latvijos mokytojai
Rygos lietuvių vidurinės mokyklos direktorė Aldona Treija juokauja matanti vienintelę problemą dėl euro – teko pirkti talpesnę piniginę smulkioms monetoms.
„Visi labai jaudinomės, bijojome kainų šuolių. Bet dabar suvokiame, kad jos lygiai taip pat būtų svyravusios ir be euro. Visi matome, kas vyksta pasaulyje, ir Latvijoje niekas dabar nebekalba, kad kas nors pabrango būtent dėl įvesto euro“, – tvirtino direktorė.
Anot jos, Latvijos pedagogams, taip pat kaip ir kolegoms lietuviams, galvas skauda ne dėl pasikeitusios valiutos, o mažų atlyginimų. Šią savaitę mokytojai renkasi į piketą prie Latvijos Seimo reikalauti padidinti darbo užmokestį. Pasak A. Treijos, 21 valandą per savaitę dirbančio mokytojo, turinčio 10-ies metų darbo stažą, atlyginimas siekia 420 eurų. * Eglė Radišauskienė
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktoriaus pavaduotoja Norime atkreipti dėmesį, kad MMA Vyriausybė didina LR trišalės tarybos teikimu, vadinasi, dėl to sutarė visi partneriai (tarp jų profesinės sąjungos ir darbdaviai).
Antra, įvertinus ekonominius rodiklius (darbo našumą, vidutinio darbo užmokesčio pokyčius ir kt.), toks nedidelis padidinimas buvo galimas. Kadangi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rūpinasi darbuotojais, manome, kad tiek MMA, tiek kvalifikuotų darbuotojų darbo užmokestį būtina palaipsniui didinti. Inga Kontrimavičiūtė
