Įmonės „Real Game“ partneris Ernestas Adomaitis kalbėdamas apie prekybos centrus pastebi, kad jų plėtra iš didžiųjų miestų keliasi į regionus.
„Į Lietuvą atėjęs prekybos centras „Pepco“, kuris daugiausiai prekiauja vaikiškais drabužiais ir namų apyvokos prekėmis, atidarė 500 tūkst. kvadratinių metrų ploto parduotuves didžiuosiuose miestuose. Dabar šis prekybos tinklas renkasi mažesnius miestus ir keičia jų veidą.
Juk buvo įprasta, kad mažesniuose miestuose buvo didesni tik maisto ir pramoninių prekių centrai. Dabar šalia „Pepco“ po vienu stogu buriasi daugiau mažesnių parduotuvėlių, kurie traukia gyventojus“, – pastebėjo specialistas.
Anot jo, ne tik parduotuvės domisi mažesniais miestais. Pavyzdžiui, Marijampole ir Mažeikiais susidomėjo komerciniai kino teatrai.
„Nors šiuo metu ir pandemija, bet ji pasibaigs. O mažesniuose miestuose keičiasi kartos, jauni žmonės nori pramogų, o verslai tuo naudosis.
Taip pat regionuose atsidarys greitojo maisto restoranai, didžiuosiuose miestuose jų rinka baigtinė, o mažesni miestai to neturi ir jaunesni žmonės yra pasirengę mokėti. Juk ir loterijose vyresni žmonės dalyvauja, nes tikisi išlošti milijoną, o jaunimas todėl, kad nori pažaisti“, – aiškino E. Adomaitis.
Pasak jo, didžiuosiuose miestuose vyks jau numatyti projektai, pavyzdžiui antrojo „Akropolio“ statybos. E. Adomaičio teigimu, ateityje prekybos centrai vis daugiau teikti paslaugų.
„Nors šiuo metu populiarėjo elektroninė prekyba, tačiau prekybos centruose verslai ne tik stengiasi parduoti, bet ir save pristatyti ir reklamuoti. Juk jau dabar galime matyti prekybos centruose stovinčius automobilius, kuriuos galima apžiūrėti. Taip pat yra prekių, kurias būtina išbandyti, pavyzdžiui, kvepalus“, – aiškino specialistas.
E. Adomaitis pastebėjo, kad ne visiems verslams šiemet sekėsi.
„Turbūt liūdniausia situacija didžiosiose gatvėse, kuriose buvo įsikūrę restoranai, vis daugiau galime pamatyti, kad ten patalpos išnuomojamos, o maitinimo įstaigos uždaromos. Ši situacija laikina, bet ji sumažins tokių patalpų nuomos kainas, nes pasiūla bus didelė“, – komentavo specialistas.
Biurai po pandemijos: kur dirbsime?
Toliau E. Adomaitis kalbėdamas apie Kauno biurų rinką kalbėdamas apie biurų plėtrą siūlė žiūrėti į ankstesnius 2015 metus, kai buvo jaučiamas biurų trūkumas.
„Tuo metu vystytojai suskubo juos statyti. Todėl 2019–2020 metais buvo pasiektas komercinio NT Kaune pikas, o šiemet rinka pradėjo šiek tiek kristi. Visi anksčiau planuoti projektai perkelti į 2022 metus ir vėliau.
Todėl nuomotojai pradėjo ieškoti išeičių, pavyzdžiu, dideles patalpas skaido į mažesnius plotus, taip pat vietoje 5 metų sutarties nuomininkams siūlo pasirašyti 3 metų sutartį. Tačiau kainos nesumažino“, – aiškino specialistas.
Anot jo, jeigu anksčiau Kauno įmonės bandė taupyti ir nuomojo B klasės biurus pramoniniuose rajonuose, dabar jos plečiasi, nori pritraukti gerus darbuotojus, todėl keliasi dirbti į naujus verslo centrus. O šie darbuotojams yra patrauklesni.
Puiki proga nuomininkams keisti biurą
Įmonės „Real Game“ partneris Aurimas Maldūnas teigė, kad Vilniuje biurų rinka, palyginti su turizmo, viešbučių verslais, nukentėjo mažiausiai.
„Biurai nuomojami, juose šiuo metu užimtumas siekia apie 50 proc. nes ne visi gali dirbti iš namų. Šiuo metu biurų rinka laikinai susvyravo, bet ji turėtų greitai atsigauti. Numatomas 10 proc. neužimtumo rodiklis rinkai yra sveikas. Nes tokiu atveju nuomininkai turi daugiau galimybių derėtis. Galbūt nebūtinai dėl kainos, bet dėl papildomų automobilių stovėjimo vietų ar tam tikro nemokamo nuomos laikotarpio.
Nors nuomos kaina jau keletą metų nesikeitė, pernai nuomininkai mokėjo brangiau. Nuomotojai pakeitė ploto skaičiavimo metodiką, įtraukė ir plotą po pastato kolonomis, liftais. Dažnai prieš sudarydami sutartį nuomininkai į tai neatkreipia dėmesio, tačiau vertėtų“, – komentavo specialistas.
Pasak jo, nepaisant pandeminės situacijos nuomininkams dabar geriausias laikas suskubti ieškoti patalpų ir susiderėti dėl tinkamiausių sąlygų.
„Nors šiuo metu žmonės dirba iš namų, tačiau tikiu, kad pasibaigus pandemijai žmonės grįš į biurus. Gali būti, kad dirbs kitaip, pavyzdžiui, dviem darbuotojui bus skirtas vienas darbo stalas ir jie dirbs pamainomis“, – aiškino A. Maldūnas.
Sandėlių poreikis augo
Įmonės „Real Game“ partneris Tomas Slyva kalbėdamas apie sandėlius pastebėjo, kad 2020 metai atnešė lūžį.
„Dėl išaugusios elektroninės prekybos bene aktyviausiai patalpų plėtrai 2020 m. ieškojo kurjerių, logistikos paslaugų ir elektroninės prekybos įmonės. Šios metų pabaigoje turėjo visiškai užpildytus sandėlius, bandydamos aptarnauti rekordinį klientų skaičių.
Dar viena įdomi tendencija – dalį modernių sandėlių patalpų didmiesčiuose nuomojasi gamybinės įmonės. Neradusios tinkamų patalpų nuomai, jos renkasi sandėlius ir juos prisitaiko savo veiklai“, – sakė specialistas.
Anot jo, sandėliavimo patalpomis susidomėjo ir investuotojai.
„2020 metais Vilniuje buvo pastatyti 7 nauji projektai, 80 tūkst. kvadratinių metrų ploto. Klaipėdoje buvo užbaigti 3 projektai su 72 tūkst. kvadratiniais metrais ploto. Tik Kaune metai buvo kur kas ramesni – atidarytas vos vienas 11 tūkst. kvadratinių metrų ploto logistikos centras.
Patalpų neužimtumo lygis Vilniuje ir Kaune lieka itin žemas, mažiau nei 2 proc. O Klaipėdoje dėl naujų projektų pasiūlos pakilęs iki 9 proc. Todėl nuomos kainos išliks stabilios, išskyrus uostamiestį, kur dėl išaugusios pasiūlos, kaina gali kristi“, – komentavo T. Slyva.
