Tiesa, jame neatskleidžiama, kurie bankai ar kitos mokėjimo įstaigos apie taikomus paslaugų mokesčius klientus informuoja netinkamai.
„Ši informacija naudinga vartotojams, kad jie matytų, kiek per metus išleido konkrečioms mokėjimo paslaugoms, peržiūrėtų, ar jos atitinka poreikius, galėtų palyginti su kitų mokėjimo paslaugų teikėjų įkainiais.
Tam, kad informacija būtų objektyvi ir palyginama, ji turi būti pateikiama vienoda forma“, – pranešime cituojamas Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.
Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnybos specialistai iš viso patikrino aštuoniolika mokėjimo paslaugų teikėjų – atrankos būdu pasirinktus bankus, kredito unijas ir elektroninių pinigų įstaigas.
Penki iš jų apskritai nebuvo parengę teisės aktų reikalavimus atitinkančios komisinių mokesčių ataskaitos, o keturių mokėjimo paslaugų teikėjų dokumentai turėjo trūkumų.
Lietuvos bankas įpareigojo nedelsiant imtis atitinkamų veiksmų: tuos, kurie nebuvo parengęs dokumentų – juos parengti, o tuos, kurių dokumentai turėjo trūkumų – juos ištaisyti.
Tarp tyrimo metu nustatytų taisytinų atvejų pasitaikė tokie: mokėjimo paslaugų teikėjai keitė lentelių formatą, panaikindavo būtinas atvaizduoti lenteles, nenaudodavo patvirtinto simbolio ir pan.
Tiesa, pasitaikė ir gerosios praktikos pavyzdžių, kai klientų labui mokėjimo paslaugų teikėjai pasistengdavo labiau, nei reikalauja teisės aktai, pavyzdžiui, sudarė sąlygas susipažinti su komisinio mokesčio ataskaita ne tik lietuvių, bet ir užsienio kalbomis.
Pagal teisės aktus, mokėjimo paslaugų teikėjai privalo ne vėliau kaip iki einamųjų metų kovo 31 d. nemokamai pateikti vartotojui ataskaitą apie visus su mokėjimo sąskaita susijusius komisinius mokesčius praėjusiais metais.
