Štai Biržų rajone gyvenanti Nijolė pasakoja, kad kiekvieną rytą automobiliu vyksta į darbą ir pastebi pakelėje išrikiuotas rudens gėrybes.
„Vienoje vietoje mačiau suguldytas cukinijas, už kelių kilometrų obuolių krūvą, o dar šiek tiek toliau moliūgus. Įdomu, kai kai grįžtu atgal tų gėrybių jau nebebūna. Manau, kad žmonės, kurių daržuose per daug daržovių jomis taip tiesiog atsikrato, o tiems, kuriems trūksta – pasiima, o ir pinigų mokėti nereikia“, – pasakojo moteris.
Norintiems moliūgų kviečia atvykti į daržą
Ūkininkė Biruta Žukauskienė iš Merkinės, Varėnos raj. augina moliūgus, o jiems parduoti sugalvojo originalų būdą. Ji socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Moliūgų dienas. Tai reiškia, kad galima atvykti į 10 ha moters šeimos moliūgų ūkį ir krautis moliūgų kiek tik telpa, o mokėti reikia tik įvažiavimo į lauką mokestį. Šis priklauso nuo transporto priemonės.
Klientai atvykę lengvuoju automobiliu turi susimokėti 10 eurų, atvažiavę su automobiline priekaba moka nuo 30 iki 50 eurų, atvykę su priekaba, kuri talpina iki 1 tonos moka nuo 70 iki 100 eurų. O norintys įsigyti moliūgų jau virš tonos turi tartis su ūkininke individualiai.
Biruta pasakojo, kad klientus pakviesti į ūkį nusprendė todėl, kad patiems išvežioti moliūgus per brangu.
„Darbuotojų beveik neturime, viską darome patys. Auginame ne tik moliūgus, dar turime medelyną, auginame slyvas, agrastus, serbentus. Tad nėra kada išvežioti užsakymų. O atvykę žmonės patys išsirenka laukuose moliūgus, tad niekada nesulaukiame skundų“, – tikino moteris.
Biruta pasakoja, kad klientų netrūksta, o moliūgus jie ne tik valgo, bet jais puošia ir namus.
„Būna, kad vieni klientai išsiveža ir 600 kg moliūgų, o kiti vos kelis vienetus. Taip pat žmonės moliūgais puošia kiemus arba namus. Ypač jie paklausūs tampa prieš Helovino šventę, kuri Lietuvoje vis labiau populiarėja. Ypač pasipuošti šventei nori įvairios kavinės. Tad moliūgus jos naudoja ne tik virtuvėje“, – pasakojo ūkininkė.
Daržovių krepšeliai į namus
„Vilkės ūkio“ savininkė Vaida Tubalaitė taip pat pasakojo, kad žmonės atvykę į ūkį gali nusipirkti daržovių. Vis tik moteris pažymi, kad taip nutinka retai, ūkis įsikūręs Lazdijų rajone, tad dažnam klientui jis per toli. Todėl moteris pristato daržovių krepšelius į namus arba į atsiėmimo punktus Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
„Daržovės esančios krepšelyje yra tradicinės – bulvės, morkos, burokėliai, agurkai, pomidorai, cukinijos, moliūgai, įvairūs žalumynai. Kartais į krepšelį įdedame ir vieną kitą įmantresnę daržovę. Tačiau dažniausiai jos klientų nesužavi“, – teigė moteris.
Pasak jos, daržovių krepšelių idėja gimė stebint užsienio ūkininkus.
„Iš pradžių galvojau, kad ši idėja lietuviams nepatiks, nes idėja nauja ir nepažįstama. Ir pradžia tikrai buvo sunki. Žmonėms teko aiškinti, kas sudarys krepšelį, kad tikrai įdėsime, tai ką žadame.
Klientams reikėjo laiko suprasti, kad mes nesame didieji prekybos tinklai ir daržovių nesveriame, jas sudedame iš akies. Tačiau kainas lyginame su prekybos centrų kainomis. Todėl panašus krepšelis prekybos centre kainuotų beveik tiek pat“, – aiškino moteris.
Anot Vaidos, šiuo metu didelį daržovių krepšelį, kurį klientas pasiima pristatymo punkte galima įsigyti už 28 eurus, o mažą už 20 eurų. Prenumeratoriams, kurie krepšelius perka nuolat kainos šiek tiek mažesnės. Jiems didelis krepšelis kainuoja 26 eurus, o mažas – 17 eurų.
Pristatymas pasirinktu adresu į namus Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje kainuoja 4 eurus, o kituose miestuose – 2 eurus.
„Ši kaina galios dar porą savaičių. O vėliau kainos augs. Jas kelti verčia brangstančios ūkio priemonės. Pavyzdžiui, kompostas pabrango 30 proc“, – aiškino moteris.
Tačiau ji džiaugiasi, kad nepaisant sunkios pradžios daržovių krepšeliai skaičiuoja jau ketvirtą sezoną.
„Klientai mumis pasitiki. Jiems svarbu, kad mūsų ūkis yra ekologiškas ir paremtas gamtinės žemdirbystės principais. Tai reiškia, kad mums svarbi natūrali dirvos danga. Ūkyje didžiąją dalį daržų dengiame nupjauta žole. Tokiu būdu mes apsieiname be trąšų, mėšlo ar chemikalų. Todėl augalai auga stipresni, daržai tampa pakantesni sausroms
Taip pat nesinaudojome jokiomis Europos Sąjungos (ES) paramomis. Norime būti nepriklausomi ir ūkį vystyti pagal savo viziją“, – pasakojo Vaida.
