Derybose dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo susidarė paradoksali situacija: LR Trišalės tarybos narių dauguma pasisako už MMA didinimą, LR Seime priimtos dvi rezoliucijos, raginančios LR Vyriausybę didinti MMA, susiejant ją su 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio, LR Prezidentė kaip ir pritaria MMA didinimui, bet LR Vyriausybė ir dalis verslo atstovų, pasikeitus ekonomikos augimo prognozėms, šiam žingsniui prieštarauja, o MMA gavėjai jau ketvirtus metus įstrigę ties 800 Lt, kurių vos pakanka sąskaitoms už šildymą apmokėti, riba. Visos šalys sutaria tik vienu klausimu – formalus minimalios algos padidinimas 50 ar 100 litų problemos neišspręs.
Pirmajame šių metų LR Trišalės tarybos posėdyje pratęstos derybos dėl MMA didinimo. Nesulaukusios pozityvių LR Vyriausybės žingsnių profesinės sąjungos darbdaviams pateikė susitarimo projektą, kuriuo siūloma MMA didinti iki 900 Lt/mėn. nuo 2012 m. liepos 1 d.
„Tai – kompromisinis pasiūlymas. Tie darbdaviai, kuriems jo įgyvendinimas būtų ekonomiškai per sunkus, pateikę sudėtingą finansinę ūkio subjekto būklę patvirtinančius dokumentus tam tikrą laiką galėtų būti atleisti nuo įsipareigojimų vykdymo“, – sakė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkas Artūras Černiauskas. Iki antrosios ekonominės krizės bangos šis siūlymas siekė 1000 Lt/mėn. nuo 2012 metų pradžios.
Kita vertus, pakoreguotą siūlymą dėl MMA dydžio pateikusi LPSK net ir sėkmingai pasibaigus deryboms nuogąstauja, kad formalus MMA didinimas neišspręs visų šalies darbuotojų darbo užmokesčio reguliavimo problemų. Dirbančiųjų atstovų nuomone, darbo užmokesčio, tiek minimalaus, tiek neminimalaus, indeksavimo tvarką būtina nustatyti specialiu įstatymu.
„Jeigu minimali alga bus padidinta, ar padidės darbo užmokestis tiems darbuotojams, kurie pateks į naują MMA zoną? Darbo kodeksas į šį klausimą neatsako. 140 str. nuostatą, kad darbo užmokestis indeksuojamas įstatymų nustatyta tvarka, konservatoriai panaikino“, – savo abejones išreiškė LPSK vadovai.
Profesinės sąjungos siekia, kad darbo ir pareigybių įvertinimo metodika būtų įteisinama įstatymu. Iki šiol dar galioja LR Vyriausybės nutarimas, kad įmonių ir įstaigų vadovai negali gauti daugiau nei keturis kartus didesnio atlygio, negu mokama nekvalifikuotiems darbuotojams. Praktikoje skirtumai siekia 20–30 kartų.
„Vis dar neturime teisės aktais išreikštų atsakymų į svarbų klausimą, kokie kriterijai ekonomikoje nulemia MMA lygį? Dabar dėl MMA didinimo egzistuoja turgaus principas. LR Trišalė taryba Vyriausybei pateikė alternatyvius siūlymus dėl (MMA) dydžio, profesinės sąjungos ir didelė darbdavių atstovų dalis pasiūlė MMA didinti iki 1000 Lt/mėn., išskyrus Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmus, prieštaravusius MMA didinimui. Vyriausybė tuo pasinaudojo ir nepriėmė galutinio sprendimo“, – derybų peripetijas prisiminė daugelį metų LR Trišalės tarybos darbe dalyvavęs LPSK pirmininko pavaduotojas Algirdas Kvedaravičius.
Vienas iš MMA didinimo nuolatinių oponentų LR Trišalėje taryboje Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos (LPPARA) prezidiumo narys Sigitas Gailiūnas yra įsitikinęs, kad minimalią algą didinti reikalinga, bet negalima to daryti aklai.
„Mūsų pozicija nėra kategoriška. Minimalią algą didinti būtina, tačiau reikalinga analizė, kokią įtaką tokie pakeitimai padarys smulkiajam ir vidutiniam verslui“, – sakė asocijuotai verslo struktūrai LR Trišalėje taryboje atstovaujantis S. Gailiūnas. Tarp PPPR narių – ne tik didžiosios, bet ir smulkios bei vidutinės šalies įmonės.
„Tokia analizė buvo atlikta valstybiniame sektoriuje siekiant išsiaiškinti, kokių papildomų biudžeto išlaidų pareikalaus MMA didinimas. Manau, kad būtina ją atlikti ir privačiame sektoriuje. Juk daugeliu reikalingų duomenų disponuoja Statistikos departamentas, pati Finansų ministerija, Ūkio ministerija“, – kalbėjo LPPARA atstovas.
Darbdavių organizacijos atstovas akcentavo, kad didžiausia problema yra ne MMA didinimas 50 ar 100 litų. S. Gailiūno nuomone, samdomų darbuotojų pajamos po tokio padidinimo, atskaičius mokesčius, padidės nereikšmingai, ir iš esmės problemos neišspręs: „Reikalingi daug didesni struktūriniai pakeitimai, bet nėra sukurtas modelis, kaip organizuoti darbo apmokėjimą, kuris tenkintų ir verslą, ir samdomus darbuotojus, ir augančius valstybės biudžeto poreikius, nes darbo jėgos kainą ne valstybiniame sektoriuje iš esmės diktuoja rinka“.
Sigitas Gailiūnas nepritartų įstatymui, kuris įteisintų nuoseklų MMA didinimą. Jo nuomone, ekonomikos augimas nėra nuoseklus, darbdavių galimybės didinti darbo užmokestį yra tiesiogiai priklausomos nuo bendros ekonominės šalies situacijos, situacijos konkrečiame ūkio sektoriuje, eksporto apimčių dinamikos.
„Net esant krizei iš visų trijų Baltijos šalių mūsų minimalus atlyginimas liko vienas mažiausių, ir šiemet nebuvo numatyta jo didinti išvis. Nenoriu spausti Vyriausybės, kiek jis turi siekti, kada ir kaip, bet klausimas lieka aktualus“, – susitikime su Vyriausybės atstovais sakė šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius, dar 2012 metų sausio 14 dieną teigęs, kad Vyriausybės pasiūlymas didinti minimalią algą nuo 800 litų iki 850 litų toliau lieka galioti, nors pasikeitė ekonomikos augimo prognozės, netruko šitą siūlymą atsiimti.
Atkūrus Lietuvoje Nepriklausomybę minimali mėnesio alga siekė 25 Lt/mėn. Per 20 nepriklausomos Lietuvos metų MMA didinta ne kartą. Deja, didėjimas kelis kartus įšaldytas, o nuo 2008-ųjų įstrigo ties 800 Lt/mėn. riba, nors perkamąją darbo užmokesčio galią mažino infliacija. Vien 2011 m. apskaičiuota vidutinė metinė infliacija (2011 m., palyginti su 2010 m.) sudarė 4,1 procento.
„Atsakymas paprastas ir aiškus – tai piliečių daugumos skurdinimo politika. Per mokesčių didinimą ir pensijų mažinimą pajamos atimamos iš mažiausius atlygius gaunančių žmonių, ginant dideles pajamas gaunančiųjų Vyriausybės klerkų, seimūnų, valstybinių įstaigų ir įmonių vadovų interesus“, – savo nuomonę išdėstė LPSK vadovai.
60 tūkstančių privačiame ir valstybiniame sektoriuje dirbančių žmonių interesams atstovaujanti LPSK mano, kad net minimalus MMA didinimas būtų nemenka pagalba gyvenantiems skurdžiausiai, o verslas ir valstybės galvos bent jau pademonstruotų minimalų rūpestį savo valstybės piliečiais.
