Centre bus gaminama 4G ir 5G mobiliojo ryšio įranga, elektromobilių įkrovimo stotelės, telemedicinos prietaisai, įskaitant dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatus ir prieširdžių virpėjimus atpažįstančias išmaniąsias apyrankes, bei kiti išmaniųjų technologijų įrenginiai.
Pasak atidarymo renginyje kalbėjusios premjerės Ingridos Šimonytės, didelę pridėtinę vertę kurianti lietuviško kapitalo investicija yra ne tik milžiniškas postūmis regionui, bet ir įkvepiantis pavyzdys dėl karo Ukrainoje investicijas į šalį sulėtinusiam užsienio kapitalui.
„Tokie, kaip šis „Teltonikos“ įgyvendintas projektas, rodo, kad Lietuva yra saugi ir ilgalaikėms investicijoms patraukli šalis“, – renginyje kalbėjo premjerė.
Ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės teigimu, technologijų centras Molėtuose rodo, kaip greitai turint gerą idėją galima plėstis ir augti.
„Iš tiesų „Teltonika“ Lietuvos vardą garsins ne tik Molėtuose, Vilniuje, bet jis girdimas ir pripažįstamas nuo Sidnėjaus iki Toronto, nuo Tokijo iki Meksiko, ir aš labai linkiu įmonei toliau tęsti tuos darbus“, – renginyje sakė ministrė.
„Teltonikos“ savininkas verslininkas Arvydas Paukštys sakė, jog grupei plėstis Vilniuje nebebuvo vietos, todėl nuspręsta tai daryti Molėtuose.
„Mes Liepkalnyje („Teltonikos“ gamykloje Vilniuje – BNS) neturėjome tiek ploto, kad galėtume vystyti savo didžiuosius projektus, todėl pagalvojome, kad gal ir visai nieko būtų atkirpti kokius 500 darbo vietų ir atvežti jas į Molėtus“, – centro atidaryme kalbėjo A. Paukštys.
„Kartu pagalvojau, kad tai yra labai didelė rizika, nes čia yra aukštosios technologijos. Čia yra didelė avantiūra atvažiuoti į kaimą ir ieškoti elektronikos specialistų, (...) bet galiausiai ne iš karto, o po kelių metų ryžomės čia pastatyti naują pastatą“, – pridūrė verslininkas.
Anot darbą sostinėje į Molėtus iškeitusio „Teltonikos“ technologijų centro vadovo Pauliaus Rutkausko, naujajame centre dirbs šio regiono žmonės.
„Pirmadienį į 11 tūkst. kvadratinių metrų gamyklą ateis dirbti 150 Molėtuose, Utenoje ir jų apylinkėse gyvenančių darbuotojų. Mūsų planas yra, kad per ateinančius dvejus ji užsipildytų pilnai – tai yra čia dirbtų apie pusę tūkstančio darbuotojų“, – sakė P. Rutkauskas.
Anot jo, centro darbuotojų darbo užmokestis bus toks pats, kaip ir kitose „Teltonikos“ gamyklose Lietuvoje – apie 4 tūkst. eurų iki mokesčių.
Centro statybos pradėtos šių metų sausį. Jame, be gamybos padalinio, yra administraciniai ir gaminių projektavimo biurai bei laboratorijos.
Kitąmet „Teltonika“ Vilniuje, Liepkalnyje, ketina pradėti statyti 65 tūkst. kv. metrų bendro ploto laboratorijų ir biurų kompleksą „Teltonika High-Tech Hill“, taip pat elektronikos gamyklą su 700 darbo vietų. Į projektą bendrovė per trejus metus ketina investuoti virš 220 mln. eurų.
Pernai vasarą Saltoniškių gatvėje Vilniuje pradėtos 26 mln. eurų vertės grupės pagrindinės būstinės statybos.
A. Paukštys BNS yra teigęs, kad „Teltonika IoT Group“ iki 2030 metų į lustų gamybos pramonę ir kitus projektus Lietuvoje planuoja investuoti apie 3,7 mlrd. eurų.
99,5 proc. „Teltonikos IoT Group“ akcijų priklauso A. Paukščiui.
A. Paukščio kontroliuojama „Teltonika IoT Group“ 2021 metais gavo 206,1 mln. eurų konsoliduotų pajamų – du kartus daugiau nei 2020 metais, jos grynasis pelnas išaugo 3,4 karto iki 39 mln. eurų.
Daugiau kaip 95 proc. grupės produkcijos eksportuojama į 160 pasaulio šalių, o pagrindinė rinka išliko Europa (du trečdaliai visų pajamų). 90 proc. pajamų gauta iš transporto valdymo ir kontrolės bei industrinių maršrutizatorių įrangos pardavimų.
Grupėje praėjusių metų pabaigoje dirbo 1438 darbuotojų.
