arvydas paukštys

Laikinai krašto apsaugos ministro pareigas einančio Lauryno Kasčiūno pasisakymas, kad kariuomenė nepirko ir nepirks iš svarbius projektus įgyvendinančios bendrovės „Teltonika“, ne vieną privertė pakelti antakį iš nuostabos. Ypač po to, kai bendrovės savininkas Arvydas Paukštys pareiškė, kad dėl biurokratijos ir valdžios neveiklumo stabdo 3,5 mlrd. eurų vertės vertės investicijas į lustų gamyklą.

„Teltonikos“ vadovas Arvydas Paukštys tikina, kad Lietuvos mokslo taryba (LMT) vilkino lustų specialistų rengimo šalies aukštosiose mokyklose pradžią. „LMT blokuoja, jau du mėnesius nepatvirtina programų lustų specialistų ruošimui. Turėjo lapkričio 4 d. patvirtinti, dabar dar atidėjo, sako: galbūt dar keliems mėnesiams“, – tinklalaidėje „Politika.lt“ kalbėjo verslininkas.

„Teltonikos“ vadovas Arvydas Paukštys tikina pajutęs, kad visi jo projektai „ėmė lėtėti“ po to, kai jis finansiškai parėmė šalies vadovą Gitaną Nausėdą jo rinkiminės kampanijos metu. Vis tik verslininkas neatmeta, kad tai gali būti sutapimas, o atsižvelgti, anot jo, reiktų į esminius klausimus – dėl elektros gavimo Taivano puslaidininkių gamyklai bei projekto įgyvendinimo. „Aš pajaučiau, kad nuo to laiko visi mano projektai ėmė lėtėti. Visi atsakymai ir terminai, svarstymai, pasidarė ilgesni.

Aukštųjų technologijų bendrovės „Teltonika“ dėl biurokratizmo strigusios milijardinės vertės parko „Teltonika High-Tech Hill“ Vilniuje statybos galėtų būti užbaigtos keleriais metais vėliau nei planuota – iki 2032-ųjų, sako bendrovės savininkas Arvydas Paukštys. „Nusikels (statybos – BNS) kokiems 2-3 metams. Ką planavome iki 2028 metų, tikiuosi, kad iki 2032 metų, koks yra maksimalus terminas projektui įgyvendinti, mums pavyks jį visą užbaigti.

 Prieš pirmadienio susitikimą tarp atsakingų institucijų ir „Teltonikos“ atstovų dėl stringančių Taivano puslaidininkių lustų gamyklos Vilniuje, bendrovės vadovas Arvydas Paukštys teigia, kad elektros tiekimo ir sklypo paskirties klausimai dar turi būti išspręsti.   „Gal gausime elektros?“ – pirmadienį, prieš susitikimą su institucijomis, paklaustas apie nuotaikas, atsakė A. Paukštys.

 Dėl penktadienį susiklosčiusios situacijos, kai aukštųjų technologijų įmonės „Teltonika“ vadovas Arvydas Paukštys pranešė apie stabdomas Taivano puslaidininkių lustų gamyklos statybas, kalčiausias yra pernelyg stiprus biurokratijos vaidmuo šalies verslo aplinkai, teigia Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius. „Viskas strigo tame, pavadinkime, viduriniame sluoksnyje, kai komunikacijos tarp institucijų nebuvo labai geros.

„Teltonikos“ vadovui Arvydui Paukščiui užsiminus, kad vystant milijardinį projektą bendravimas su atsakingomis valstybės institucijomis esmingai pasikeitė po gegužę vykusių šalies vadovo rinkimų, Prezidentūra situaciją vadina skandalinga. Pasak šalies vadovo vyriausiojo patarėjo Frederiko Jansono, jei verslininko sprendimas paaukoti 18 tūkst.

Penktadienį pranešęs apie stringančias technologijų parko „Teltonika High-Tech Hill“ statybas, aukštųjų technologijų grupei „Teltonika“ vadovaujantis Arvydas Paukštys sako, kad situacija vystant milijardinį projektą esmingai pasikeitė po gegužę vykusių Lietuvos prezidento rinkimų. Verslininkas svarsto, kad jo finansinė auka tuo metu perrinkimo siekusiam Gitanui Nausėdai „kažką įskaudino“ ir sutrikdė iki tol vykusį gana sklandų bendravimą su atsakingomis valstybės institucijomis.

 Lietuvos aukštųjų technologijų grupės „Teltonika“ savininkas Arvydas Paukštys teigia „nelaidojantis vilties“ dėl technologijų parko „Teltonika High-Tech Hill“ statybų Vilniuje. „Mažai turėjau vilties kad mano balsas pasieks aukščiau esančius. Visgi mano nevilties šauksmas pažadino tuos, nuo kurių ir priklauso, kad šitas biurokratijos džiungles apgenėti.

„Teltonikos“ vadovui Arvydui Paukščiui pranešus, kad Lietuvoje nebebus tęsiamas Taivano puslaidininkių lustų gamyklos projektas, Šiaulių banko vyr. ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, jog skaudžiausias smūgis būtų suduotas ilgalaikei Lietuvos ekonominei raidai. Ekonomistės teigimu, tokio tipo investicijos į pažangias ekonomines veiklas yra priešnuodis „vidutiniųjų pajamų spąstų“ grėsmėms.

Skandalinga situacija – technologijos gigantės „Teltonikos“ įkūrėjas Arvydas Paukštys pareiškė, kad dėl biurokratinių kliūčių stabdo pusketvirto milijardo eurų investicijas į technologijų parką Vilniuje. Liepkalnyje parkas su 6000 tūkstančiais naujų darbo vietų ir 10 tūkstančių eurų siekiančiais vidutiniais atlyginimais turėjo iškilti po keletos metų. Pasak A. Paukščio, nueinanti valdžia ilgą laiką vilkino verslininko prašymus užtikrinti didelės galios elektrą ir sklandžias statybas.

Lietuvos technologijų įmonių grupės „Teltonika“ įkūrėjas Arvydas Paukštys penktadienį po paskelbtos žinios apie stabdomas 3,5 mlrd. eurų vertės „Teltonika High-Tech Hill“ parko statybas jis penktadienį įvardijo, kada buvo nuspręsta priimti tokį sprendimą.  „Teltonikos“ savininkas A. Paukštys penktadienį pareiškė, kad stabdo 3,5 mlrd.

Lietuvos technologijų įmonių grupės „Teltonika“ vadovui Arvydui Paukščiui paskelbus žinią apie stabdomą aukštųjų technologijų parko statybas, į tai sureagavo ir visuomeninkas, žurnalistas Andrius Tapinas. Pasak jo, šis įvykis yra vienas skandalingiausių, kas buvo nutikę Lietuvoje. „6000 darbo vietų su gerais atlyginimais – subinėn. 500 milijonų mokesčių per metus – subinėn.

Lietuvos technologijų įmonių grupės „Teltonika“ įkūrėjas Arvydas Paukštys pranešė, kad Lietuvoje nebus pastatyta nauja gamykla, galėjusi sukurti tūkstančius darbo vietų, o dėl to valstybės biudžetas neteks milijardų eurų.

Aukštųjų technologijų įmonės „Teltonika Group” vadovas Arvydas Paukštys sako, kad Lietuvoje trūkstant aukštos kvalifikacijos darbuotojų į šalį būtina įsivežti elektronikos sritį išmanančių pedagogų, galinčių ugdyti vietinius specialistus. Be to, verslininko teigimu, daugiau investuodamos į „daiktų internetą“ aukštųjų technologijų įmonės didintų šios pramonės šakos kuriamą pridėtinę vertę.

Seimo Antikorupcijos komisijos akys nukrypo į verslininkus, kurie gauna piniginę naudą iš milijoninių Taivano investicijų Lietuvoje. Parlamentarams kyla klausimų, kodėl pinigus gavusių įmonių akcininkai anksčiau tūkstančiais eurų rėmė valdančiuosius rinkimuose ir ar tai nėra politikų atsidėkojimas.

Taivanas į lietuviškas įmones investuoja dar kelioliką milijonų eurų. Nors Taivano skandalo įkarštyje politikai kalbėjo apie laukiančias 200 milijonų eurų investicijas, jų kol kas iš viso tik 17 milijonų. Nepaisant to, mūsų politikai atkerta, kad svarbiausia – ne pinigai.

Lietuvos daiktų interneto prietaisų gamybos grupei „Teltonika IoT Group“ ir Taivano Pramonės technologijų tyrimų institutui trečiadienį pasirašius 14 mln. eurų vertės sutartį dėl pasidalijimo puslaidininkių lustų technologijomis, šių komponentų gamybą įmonė tikisi pradėti po penkerių–šešerių metų, sako „Teltonikos“ įkūrėjas ir prezidentas Arvydas Paukštys. „Du su puse metų užtruks projektas ir statybos, po to įrangos supirkimas ir paleidimas, tai iki penkių–šešių metų.

Daiktų interneto prietaisų gamybos grupė „Teltonika IoT Group“ derasi su neįvardijama Taivano bendrove dėl bendro projekto Lietuvoje, tačiau nei galimų partnerių, nei projekto pobūdžio grupės savininkas kol kas neatskleidžia.   Pasak „Teltonikos“ įkūrėjo ir prezidento Arvydo Paukščio, derybos su taivaniečiais kol kas vyksta sunkiai, todėl bendrovė neatmeta, kad pasirinks kitus partnerius arba prašys Vyriausybės pagalbos derantis su Taivano atstovais.

Daiktų interneto prietaisų gamybos grupė „Teltonika IoT Group“ penktadienį Molėtuose oficialiai atidarė apie 34 mln. eurų kainavusį aukštųjų technologijų centrą, kuriame per artimiausius dvejus planuoja įdarbinti apie 500 žmonių.

2019-ais metais prasidėjusi koronaviruso pandemija sukaustė pasaulį ir atnešė sumaištį. Infekcija plito žaibiškai, ligoninės pildėsi užsikrėtusiais pacientais, trūko ne tik lovų, bet ir apsaugos priemonių, medicininės įrangos. Sunkiai susirgus COVID-19, gyvybėms gelbėti dažnai buvo būtina dirbtinė plaučių ventiliacija, tačiau virusui plintant plaučių ventiliavimo aparatų ėmė trūkti.

Į naujausią Europos sparčiausiai augančių bendrovių penkišimtuką pateko keturios Lietuvos įmonės, kurios viliasi, kad tai padidins jų žinomumą ir padės stipriau įsitvirtinti užsienio rinkose.