„Swedbank“ ekonomistų skaičiavimu, dėl besitęsiančios euro zonos valstybių skolų krizės ir neramumų finansų rinkose galimi trys pasaulio ekonomikos vystymosi scenarijai.
Pirmas ir labiausiai tikėtinas scenarijus, kad ekonomika ir toliau augs, bet jos augimas ženkliai sulėtės. Ši tikimybė įvertinta 60 proc. Šis scenarijus grindžiamas greita Centrinių bankų reakcija į neramumus – nutarta išlaikyti žemas palūkanų normas, šalių ekonomikas skatinti monetarinėmis priemonėmis.
Antrasis scenarijus – pasaulinė recesija. Jo tikimybė 30 proc. Ši tikimybė galima, jei pasaulinis ekonomikos augimas sulėtėtų iki mažiau nei 2 proc. Tuomet euro zonos skolų krizė išplistų į didžiąsias šalis, galimas kai kurių euro zonos šalių nemokumas.
Trečiasis scenarijus – geresnės ekonomikos augimo perspektyvos. Tam, kad šis scenarijus įvyktų, reikia greitų politinių sprendimų. Jeigu gerėja vartotojų lūkesčiai, ekonomikos augimas vėl pagreitėtų iki 5 proc. Šią tikimybę „Swedbank“ ekonomistai įvertino kaip mažiausiai tikėtiną ir suteikė jai maždaug 10 proc. galimumą.
Recesijos gali ir išvengti
„Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis surengtos spaudos konferencijos metu teigė, kad Lietuva galimą antrą pasaulio ūkio sulėtėjimą pasitinka labiau pasiruošusi nei prieš trejus metus: einamoji sąskaita beveik subalansuota, namų ūkių ir įmonių finansiniai įsipareigojimai yra mažesni, o turtas didesnis, finansų sistemos likvidumas išaugęs, įmonių produktyvumas ir konkurencingumas pastaraisiais metais augo greičiau nei kaimyninėse šalyse.
Vis dėlto net jei prognozės nepasitvirtintų ir pasaulis vėl būtų stipriai supurtytas finansinių sunkumų, tikėtina, kad Lietuvai tai atsilieptų ne taip skaudžiai kaip 2008 metais: „Lietuva galėtų tokios recesijos išvengti ir smuktų tik keliais procentais. 2008 metais Lietuvos ekonomika buvo tik didelis burbulas, o dabar yra žemiau potencialaus augimo lygio. Gali vykti trumpalaikiai svyravimai, nes dideliems svyravimams pagrindo nėra, net jei pasaulio ekonomiką apimtų tokie svyravimai, kokie buvo prieš trejus metus“, - aiškino N. Mačiulis.
Turėtų pigti nafta ir maistas
Pasaulinės ekonomikos lėtėjimas, pasak N. Mačiulio, Lietuvai turės ir teigiamų pasekmių. Pirma, mažėjančios naftos ir kitų žaliavų kainos reiškia mažesnę infliaciją Lietuvoje, kuri nuo 4 proc. šiemet sumažės iki 2,5 proc. kitais metais. Tikėtina, kad energijos išteklių, transporto išlaidų ir kai kurių maisto produktų kainos turėtų sumažėti – tai teigiamai atsilieps Lietuvos gyventojų lūkesčiams.
Ekonomistas patvirtino, kad ir artėjantis šilumos sezonas neturėtų būti toks baisus, kokio bijoma.
„Vidutinė naftos kaina antrąjį šių metų pusmetį turėtų sumažėti apie 5 proc. Jeigu dėl to nesumažės dujų kaina, tai jau bus ne dėl ekonominių priežasčių“, - sakė „Swedbank“ vyr. ekonomistas.
