Specialistai skaičiuoja, kad elektromobilius vairuojančių gyventojų išlaidos kelionėms gali būti daugiau negu dvigubai mažesnės nei tradicinių transporto priemonių savininkų.
Važiuoti elektra – pigiausia
Bendrovės „Enefit“ viešojo įkrovimo stotelių tinklo vystymo vadovas Tomas Žilionis pranešime žiniasklaidai sako, kad vis daugiau gyventojų ir įmonių elektromobilius renkasi dėl žymiai pigesnės jų eksploatacijos.
Ypač, jei yra galimybė elektromobilį krauti šalia namų ar įmonės įrengtoje stotelėje ir už elektros energiją mokėti pagal turimą planą.
Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį nuvažiuoti 100 km lengvuoju (M1 klasės) elektromobiliu kainavo vidutiniškai 4,73 euro.
Tuo metu lengvuoju dyzeliniu automobiliu nuvažiuoti 100 kilometrų atsiėjo vidutiniškai 8,98 euro, o benzininiu – 10,91 euro.
Jeigu skirtumas tarp išlaidų važiuojant elektromobiliu, dyzeliniu ir benzininiu automobiliu ilgainiui išliks panašus, tai nuvažiavus 100 tūkst. km pirmuoju būtų galima sutaupyti 4250 eurų arba 6180 eurų.
Turintys saulės elektrines išlošia daugiausiai
Europos automobilių gamintojų asociacijos duomenys rodo, kad europiečiai savo automobiliais per metus vidutiniškai nuvažiuoja 12 tūkst. kilometrų.
„Skaičiuojant dabartinėmis kainomis išeina, kad elektromobilio vairuotojas per metus savo kelionėms išleidžia apie 570 eurų, kai tokio paties benzininio automobilio savininko išlaidos sudaro apie 1300 eurų.
Verta paminėti, kad ir potencialios remontų išlaidos vairuojant elektromobilį bus mažesnės, nes jis tiesiog turi žymiai mažiau judančių dalių, kurios eksploatuojant transporto priemonę dėvisi“, – pranešime cituojamas T. Žilionis.
Tai reiškia, kad elektromobilius pasirinkę ir šalia namų įrengtose stotelėse juos kraunantys gyventojai per penkerius metus gali sutaupyti apie 3,6 tūkst. eurų.
Pridėjus paramą, kurią valstybė skiria naujus elektromobilius įsigyjantiems gyventojams, gauname sumą, kuri iš esmės eliminuoja kainos tarp elektrinių ir tradicinių transporto priemonių skirtumą.
Pavyzdžiui, standartinės komplektacijos hibridinė „Hyundai Kona“ versija kainuoja 31 tūkst. eurų, o visiškai elektrinė – 38,5 tūkst. eurų.
Naujus grynuosius elektromobilius įsigyjantiems gyventojams valstybinė Aplinkos projektų valdymo agentūra skiria 5 tūkst. eurų paramą. Naudotų, ne senesnių nei 4 metai, elektromobilių pirkėjams skiriama 2,5 tūkst. eurų kompensacija.
Dar greičiau elektromobilis esą atsipirktų nuvažiuojant didesnį atstumą arba prie namų įsirengus saulės elektrinę.
Lietuvos energetikos agentūra skaičiuoja, kad kraunant elektromobilį ten, kur įrengta elektrinė, 1 kWh savikaina siektų vos 0,1 euro, t. y. 2,7 karto mažiau nei pirmąjį šių metų ketvirtį buvo rinkoje. Jei elektromobilis būtų kraunamas šviečiant saulei, tam reikalinga energija, sugeneruota tiesiai iš elektrinės, apskritai nieko nekainuotų.
Elektromobilių daugėja
„Regitros“ duomenimis, šių metų gegužės 1 d. iš viso Lietuvoje buvo įregistruota 13 301 M1 ir N1 klasės elektromobilių, be to, mūsų šalies keliais važinėja 8 833 įkraunami hibridiniai automobiliai, tad bendras transporto priemonių, kurias galima pakrauti iš elektros tinklo, skaičius siekia 22 134.
Grynųjų elektromobilių skaičius vien per pastaruosius metus Lietuvoje išaugo beveik 40 proc., o per ketverius metus – 8 kartus.
Pernai pavasarį šalies gyventojai ir įmonės buvo įsigiję 8 322 M1 ir N1 klasės elektromobilius, tuo pačiu 2020-ųjų laikotarpiu jų skaičius siekė vos 1 624.
Europos automobilių gamintojų asociacijos ACEA duomenimis, grynieji elektromobiliai Lietuvos naujų elektromobilių rinkoje 2020 m. vos viršijo 1 proc., o šiandien jau sudaro 6 procentus.
Tiesa, mūsų šalyje ir toliau dominuoja dyzeliniai automobiliai, kurie sudaro 2/3 viso lengvųjų automobilių parko.
