„Sodros“ duomenimis, antrąjį 2024 metų ketvirtį vidutinės visą mėnesį dirbusių darbuotojų darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus padidėjo 204 eurais arba 10,3 proc. ir siekė 2 184 eurus neatskaičius mokesčių. Darbo pajamos į rankas per metus padidėjo 116 eurų, arba 9,4 proc., iki 1 346 eurų. Metinė infliacija 2024 m. birželį buvo 0,7 proc.
„Darbo užmokesčio augimui ir toliau darė poveikį minimalios mėnesio algos (MMA) padidinimas metų pradžioje, kuris siekė 10 proc. Todėl metinis pokytis galėjo būti labiausiai juntamas minimalią mėnesio algą (MMA) ir mažiau uždirbančių žmonių grupėje. Tokių antrąjį metų ketvirtį buvo 138 tūkstančiai“ – sakė „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.
Vienodas augimas rodė skirtingas tendencijas
Kitų apdraustųjų pajamų didėjimas priklausė nuo sektoriaus, kuriame jie dirba. Labiausiai darbo pajamos didėjo viešojo sektoriaus, administracinėje ir aptarnavimo bei informacijos ir ryšių veiklose.
Žmonų sveikatos priežiūros ir socialinio darbo veikloje vidutinės pajamos padidėjo 137 eurais į rankas ir pasiekė 1 442 eurus, viešajame valdyme pajamos didėjo 130 iki 1 429 eurų.
„Administracinėje ir ryšių veikloje, kurioje užsiimama, pavyzdžiui, pastatų aptarnavimu ir kraštovaizdžio tvarkymu, įdarbinimo veikla, apie 30 proc. darbuotojų gauna MMA arba mažesnes darbo pajamas, tad jų pajamų augimas atspindėjo MMA augimą. Čia po padidėjimo vidutinės pajamos pasiekė 980 eurų į rankas.
Tuo metu informacijos ir ryšių sektoriuje panašus – 10,4 proc. – augimas reiškė sulėtėjimą. Palyginti, 2022 metais pajamos šioje veikloje didėjo 16,2 proc., o 2023 metais – 15,1 proc. Vis dėlto ir toliau pajamos čia vienos didžiausių – šiuo metu į rankas vidutiniškai uždirbama 2 120 eurų“ – vardija Kristina Zitikytė.
Daugėjo jauniausių nedarbo išmokos gavėjų
Bendra padėtis darbo rinkoje išliko stabili: apdraustųjų buvo 1,6 tūkstančio arba 0,1 proc. mažiau nei prieš metus, tačiau daugiau žmonių buvo priimta į darbą nei atleista. Iš viso šių metų birželį Lietuvoje dirbo 1,3 mln. žmonių.
Vis dėlto beveik 5 tūkstančiais arba 7 proc. padidėjo nedarbo išmoką gaunančių žmonių skaičius. Kelis metus iš eilės stebima tendencija: nedarbo išmokos gavėjų daugėja tarp jaunimo iki 30 metų. Šioje amžiaus grupėje kas dešimtas apdraustasis gauna nedarbo išmoką.
Nedarbo išmoką dažniausiai gauna jaunuoliai prieš tai dirbę administracinėje ir aptarnavimo veikloje – 8 bedarbiai tenka 100-ui apdraustųjų, prekyboje – 7 bedarbiai 100-ui apdraustųjų bei apgyvendinimo ir maitinimo veikloje – 6 bedarbiai 100-ui apdraustųjų. Palyginti mažiausiai nedarbo išmokos gavėjų viešojo valdymo veikloje – čia iki 30 metų amžiaus grupėje 100-ui dirbančiųjų tenka 1,8 bedarbio.
Šiais metais daugiau jauniausių nedarbo išmokos gavėjų atsirado tarp dirbusių kituose sektoriuose: informacijos ir ryšių, finansinėje ir draudimo, statybos veiklose. Šios sritys atspindi ir jaunimo karjeros pasirinkimą.
„Kol mokosi ir mokslus derina su darbu, jaunuoliai iki 25 metų dažniausiai renkasi apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sferą. Tokio amžiaus darbuotojai sudaro beveik 30 proc. apdraustųjų šioje ekonominėje veikloje. Baigę mokslus, jauni 25-30 metų darbuotojai įsidarbina informacijos ir ryšių bei finansinėje ir draudimo veiklose – atitinkamai sudarydami 24 proc. ir 20 proc. visų apdraustųjų šiose srityse“ – pastebėjo „Sodros“ analitikė.
Tuo metu jauniausių darbuotojų vis dar itin mažai viešojo valdymo (7 proc.) ir švietimo (6 proc.) veiklose.
Vilniuje jaunimas uždirba trečdaliu daugiau nei regionuose
Santykinai daugiau nedarbo išmokos gavėjų gyvena regionuose. Pavyzdžiui, Jonavos rajone 100-ui dirbančių jaunuolių tenka 11 nedarbo išmokos gavėjų, po 10 – Radviliškio, Raseinių, Pasvalio, Lazdijų rajonuose. Vilniuje 100-ui dirbančių tenka 6,3 jaunų bedarbių. Per metus nedarbo išmokos gavėjų skaičius tarp jaunimo labiausiai išaugo Kelmės rajone – nuo 3,8 iki 9,2 nedarbo išmokos gavėjo 100-ui gyventojų iki 30 metų.
Nuo gyvenamosios vietos dažnai priklauso ir jaunimo pajamos. Pavyzdžiui, Vilniuje 25–30 metų žmonių vidutinės pajamos viršija 1 500 eurų į rankas, o dešimtyje savivaldybių, kuriose darbo pajamos mažiausios, jos siekia vidutiniškai 1 100 eurų.
Savivaldybėse, kuriose pragyvenimo lygis žemesnis, jaunimas dirba kitus darbus nei turtingiausiuose regionuose. Vilniuje jauni žmonės dažniausiai renkasi kompiuterių programavimo ir konsultacinę veiklą, mažmeninę prekybą, finansinių paslaugų veiklą. Mažiausių pajamų savivaldybėse jaunimas dažniau dirba sausumos transporto, žmonių sveikatos priežiūros, švietimo veiklose.
Nauja vaiko priežiūros išmokų tvarka – nauji šeimų sprendimai
2023 metais pasikeitus vaiko priežiūros išmokų mokėjimo tvarkai, vis labiau matomi pokyčiai vaiko priežiūros išmokų statistikoje. Mažylius auginantys tėvai jau 1,5 metų gauna išmokas pagal naują reguliavimą. Europos sąjungos direktyvos tikslas – užtikrinti tėvams galimybę lanksčiau derinti vaikų auginimą ir darbą. Šiuo metu dalis tėvų gauna vaiko priežiūros išmokas pagal senąją tvarką – už vaikus, gimusius iki 2023 m. sausio 1 d., o tie, kurių vaikai gimė 2023 metais ir vėliau – pagal naują tvarką.
Mažėjantis gimstamumas turi įtakos motinystės, bet ne tėvystės išmokų skaičiui
Lietuvoje mažėjant gimstamumui, ši tendencija skirtingai veikia motinystės ir tėvystės išmokų gavėjų skaičių.
Jei 2020 metais buvo 21 tūkst. motinystės atvejų, 2023 metais – jau tik 17,3 tūkst. Vis dėlto didesnė vaiką pagimdžiusių moterų dalis būna įsitvirtinusi darbo rinkoje ir įgijusi socialinio draudimo stažą, kurio reikia motinystės išmokai gauti. Jei 2010 metais motinystės išmoką gavo 79 proc. pagimdžiusių moterų, 2023 metais – jau 87 proc.
Tuo metu tėvystės išmokos gavėjų skaičius nemažėja, kadangi vis daugiau vyrų kreipiasi dėl išmokos skyrimo. Pavyzdžiui, 2023 metais iš viso gimė 20 tūkstančių vaikų – 3,6 tūkst. mažiau nei 2020 metais. Motinystės išmoką 2023 metais gavo 17,3 tūkst. moterų, tai yra beveik 3 tūkst. mažiau nei 2020 metais. Tėvystės išmoką 2023 metais gavo 15,7 tūkst. vyrų, arba 3 tūkst. daugiau nei 2020 metai.
Pusė vaiko priežiūros išmokos gavėjų rinkosi 18 mėnesių išmokos mokėjimo trukmę, kai išmokos dydis siekia 60 proc. buvusio kompensuojamojo darbo užmokesčio ant popieriaus, kita pusė rinkosi 24 mėnesių trukmę, kai pirmaisiais metais mokama 45 proc., vėliau 30 proc. buvusių vidutinių pajamų. Palyginti, anksčiau dauguma gavėjų – 93 proc. – rinkosi dvejų metų trukmės vaiko priežiūros atostogas.
Mažiau išmokos gavėjų vyrų, tačiau skaičiai rodo tikrą įsitraukimą
Pasikeitė ir vyrų dalis tarp vaiko priežiūros išmokos gavėjų. Pavyzdžiui, 2022 m. birželį vaiko priežiūros išmoką gavo 27,7 tūkst. moterų ir 9,1 tūkst. vyrų. Iš jų 11 tūkst. moterų ir 8 tūkst. vyrų gavo išmoką antraisiais vaiko auginimo metais.
2024 m. birželį vaiko priežiūros išmoką pagal naują tvarką gavo 18,7 tūkst. moterų ir beveik 2 tūkst. vyrų. Iš jų tarp pasirinkusių 18 mėnesių išmokos mokėjimo trukmę buvo 9,5 tūkst. moterų ir 1,5 tūkst. vyrų. Tarp pasirinkusių 24 mėnesių trukmę, už pirmuosius metus išmoką gavo 6,2 tūkst. moterų ir 200 vyrų, už antruosius metus – 3 tūkst. moterų ir 200 vyrų. Kiti gavėjai šiuo metu dar gauna išmokas paskirtas pagal seną tvarką.
„Vyrų, gaunančių vaiko priežiūros išmoką skaičius sumažėjo, vis dėlto galime daryti prielaidą, kad šie skaičiai rodo realų tėvų įsitraukimą į vaiko auginimą. Anksčiau antraisiais vaiko priežiūros išmokos mokėjimo metais gavėjai galėjo dirbti ir gauti išmoką. Dauguma gavėjų vyrų likdavo darbo rinkoje, o kartu gavo vaiko priežiūros išmoką, kai namuose vaikus toliau prižiūrėjo mamos. Nauja tvarka numato, kad vaiko auginimo metu uždirbamos pajamos nemažina vaiko priežiūros išmokos, jei išmokos ir papildomų pajamų suma neviršija 100 proc. buvusio vidutinio atlyginimo, tad mažiau gavėjų naudojasi galimybe dirbti ir gauti vaiko priežiūros išmoką vienu metu“ – paaiškina Kristina Zitikytė.
Neperleidžiamais mėnesiais kol kas pasinaudojo ne visi
2024 m. birželį buvo apie 1 tūkst. tėvų, kurie gavo vaiko priežiūros išmoką ir dirbo. Daugiausiai, 6 proc. dirbančių buvo tarp tų, kurie išmoką pasirinkę gauti 18 mėnesius. Jų vidutinės darbo pajamos siekė apie 1 650 eurų, o vidutinė išmoka - 1 370 eurų.
Tarp tų, kurie išmoką rinkosi gauti 24 mėnesius, dirbančių buvo 2-4 proc. Jų vidutinės darbo pajamos siekė apie 997 eurų, o vidutinė išmoka - 1 028 eurų. Palyginti, anksčiau antraisiais vaiko priežiūros metais dirbo apie 53 proc. išmokos gavėjų. Dirbo 90 proc. vyrų gavusių vaiko priežiūros išmoką ir 29 proc. moterų.
Šių metų birželio duomenimis, apie 40 proc. mamų arba tėčių jau gavo išmoką už neperleidžiamais mėnesius, kai kitas asmuo gauna išmoką likusį išmokos mokėjimo laiką. Šie skaičiai dar keisis, kadangi neperleidžiamais mėnesiais galima pasinaudoti ir baigiantis išmokos mokėjimo laikotarpiui. Šiuo metu pusė tėvų, gaunančių išmoką už neperleidžiamus mėnesius, ima šią išmoką vaiko priežiūros atostogų pradžioje arba viduryje, kiti tėvai pasinaudoja neperleidžiamais mėnesiais paskutiniais vaiko priežiūros atostogų mėnesiais.
