• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kiekvieną mėnesį darbuotojams mokamas atlyginimas. Vieni jį gauną fiksuotą, kitiems darbo užmokestis kinta, priklausomai nuo priedų. Tačiau tam tikrais atvejais darbdavys gali išmokėti ir mažiau nei sulygta darbo sutartyje. Sugadinę tam tikrus prietaisus, darbo įrankius ar įrenginius, nuostolius darbuotojai turi padengti iš savo kišenės. Tačiau ne visada darbdaviai elgiasi teisėtai.

Kiekvieną mėnesį darbuotojams mokamas atlyginimas. Vieni jį gauną fiksuotą, kitiems darbo užmokestis kinta, priklausomai nuo priedų. Tačiau tam tikrais atvejais darbdavys gali išmokėti ir mažiau nei sulygta darbo sutartyje. Sugadinę tam tikrus prietaisus, darbo įrankius ar įrenginius, nuostolius darbuotojai turi padengti iš savo kišenės. Tačiau ne visada darbdaviai elgiasi teisėtai.

REKLAMA

Tai pastebi ir patys darbuotojai. Štai naujienų portalo tv3.lt skaitytoja Akvilė pasakojo, kad neseniai įsidarbino naujame darbe.

„Gavau darbinį kompiuterį, darbdavys įspėjo, kad jam sugedus pati turėsiu padengti taisymo išlaidas.

Manau, toks darbdavio noras prasilenkia su Darbo kodekso taisyklėmis. Juk kompiuteris yra darbo priemonė, ją turi suteikti darbdavys, jos taisymu juk jis irgi turėtų rūpintis. Kodėl turėčiau pati jį taisyti“, – svarstė mergina.

REKLAMA
REKLAMA

Ji tikino, kad tai nėra pirma jos darbovietė.

„Jau turiu darbo patirties, pakeičiau kelias įmones ir niekur nereikėjo patiems taisyti kompiuterių. Užtekdavo tik pranešti darbdaviui apie gedimą ir jis atsiųsdavo meistrą.

REKLAMA

Tačiau, panašu, kad kitose darbovietėse darbdaviai stengiasi viską krauti ant darbuotojų pečių, netgi kompiuterių remonto išlaidas“, – piktinosi Akvilė.

Tuo metu vilnietė Jurgita pasakojo, kad ieško pardavėjos darbo: „Vienoje parduotuvėje mane įdarbinti norėjusi vadovė sakė, įspėjo, kad vagysčių nuostolius turėsiu padengti iš savo kišenės. Šis punktas buvo įtrauktas netgi į darbo sutartį.

Nesutikau pasirašyti, prašiau sutartį pakeisti, tačiau parduotuvės vadovė nesutiko ir darbo negavau.“

REKLAMA
REKLAMA

Ji tikino, kad vagysčių gali pasitaikyti beveik kiekvienoje parduotuvėje.

„Nesąžininga, kad vagių nuostolius turi atlyginti parduotuvių darbuotojai. O jeigu vagysčių nuostoliai viršys atlyginimo dydį? Negi tokiu atveju dar liksiu darbdaviui ir skolinga iki kito mėnesio?“ – stebėjosi Jurgita.

Prašo padengti kuro sąnaudas ar prekių trūkumą

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) patvirtino, kad darbuotojai skundžiasi nesąžiningais darbdaviais, kurie, naudodamiesi darbuotojų nežinojimu, bando pasipelnyti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Pasitaiko atvejų, kai tam tikrose įmonėse darbuotojai pasirašo vekselius, kuriais ateityje įsipareigoja padengti darbdaviui galimai padarytą žalą. O transporto sektoriuje darbdaviai išskaito iš darbuotojų atlyginimo už transporto priemonės nusidėvėjimą, apgadinimus arba padidėjusias kuro sąnaudas, nors nėra nustatyta darbuotojo kaltė.

Iš prekybos sektoriaus sulaukiame klausimų dėl prekių trūkumo nuostolių padalinimo visam darbuotojų kolektyvui. Šie ir kiti panašūs išskaičiavimai yra nepagrįsti ir neteisėti. Išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio gali būti daromos tik laikantis Darbo kodekso nuostatų“, – tikino VDI specialistai

REKLAMA

Žalos aplinkybės

Advokatė Evelina Kiznė pastebėjo, kad dažniausiai žalą darbdaviui darbuotojas padaro netikėtai ir nelauktai.

„Žmogiškoji klaida ar dėmesio klaida ir štai – nuostoliai. Darbdaviai paprastai paprašo darbuotojo atlyginti visą žalą, jie vadovaujasi principu – darbuotojas kaltas, todėl jis turi ir susimokėti.

Ir iš tiesų darbuotojo kaltė turi būti nustatyta, tačiau tai dar nereiškia, kad darbuotojas privalės darbdaviui atlyginti visą žalą“, – komentavo teisininkė.

REKLAMA

Anot jos, atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos. Advokatė pastebėjo, kad, nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgiama į:

  • netekto turto ar turo, kurio vertė sumažėjo, vertę, atskaičiavus nusidėvėjimą, natūralų sumažėjimą ir turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius);
  • žalą patyrusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo;
  • žalą padariusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo;
  • faktą, kiek patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobūdis, jam tenkanti komercinė ir gamybinė rizika.

„Jeigu darbdavys buvo apdraudęs darbuotojo civilinę atsakomybę (taip pat ir trečiųjų asmenų atžvilgiu), jis privalo kreiptis dėl draudimo atlyginimo išmokėjimo tiesiai į draudiką“, – sakė E. Kiznė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ji vardijo, kad darbuotojas atsako ir visą žalą atlygina, kai:

  • žala buvo padaryta tyčia;
  • žala padaryta jo veikla, turinčia nusikaltimo požymių;
  • žala padaryta neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbuotojo;
  • žala padaryta pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją, susitarimą dėl nekonkuravimo;
  • darbdaviui padaryta neturtinė žala;
  • visiško žalos atlyginimo atvejis, numatytas kolektyvinėje sutartyje.

Kokio dydžio žalą privalo atlyginti darbuotojas?

„Atlygintinos žalos ribos negali viršyti darbuotojo 3 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) dydžio. Tačiau, jeigu turtinė žala buvo padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, jis turi atlyginti žalą, bet ne daugiau kaip jo 6 VDU dydžio.

REKLAMA

Teritorinė, šakos kolektyvinė sutartis gali numatyti kitus atlyginamos turtinės žalos dydžius, kurie negali viršyti 12 darbuotojo VDU dydžių“, – dėstė advokatė E. Kiznė.

Anot jos, piniginė žala gali būti išskaityta iš darbuotojo atlyginimo darbdavio rašytiniu nurodymu.

„Šios išskaitos iš atlyginimo dydis negali viršyti 1 mėnesio darbuotojo vidutinio atlyginimo dydžio, net jeigu žala buvo didesnė. Likusi žala gali būti priteista.

Darbdavio nurodymas išieškoti žalą gali būti priimtas ne vėliau, kaip per 3 mėnesius nuo žalos paaiškėjimo datos“, – komentavo advokatė.

REKLAMA

Kaip pavyzdį ji pateikė darbuotoją, kuris eismo įvykio metu dėl didelio neatsargumo, nepastebėjęs kelio ženklinimo, apgadino darbdavio automobilį, o žalos dydis siekia 10 jo VDU:

„Darbdavys yra apdraudęs transporto priemonę „Kasko“ draudimu, tačiau draudimo bendrovė pareikalavo sumokėti franšizę, kurios dydis – trečdalis darbuotojo vidutinio atlyginimo. Darbuotojas turi atlyginti darbdaviui žalos dydį, lygų franšizei, o darbdavys gali priimti nurodymą žalą išskaityti iš užmokesčio.“

Ką pas mus daro darbo inspekcija? Kam reikalingas darbo kodeksas jei darbdaviai daro ką nori?
su tokiais ''darbdaviais'' pas mane pokalbiai būdavo trumpi: po atskaičiavimo iškarto išėjimo iš darbo lapas į dantis.
O ,įdomu kada ,superines institucijos darbdavių imsis,dirba žmonės 12 val,gauna už 11,o per men kiek pinigėlių sau į kišenes darbdaviai įsideda,tyli visos institucijos,ir tuomet teise yra vagių vietoje,o beje visi darbdaviai žmogžudžiai ir vagys,ar ne tiesa,kur ,,kovidas,,buvo įdomu pas pensininkus,nėra,gaudavo pensijas ir be atliekų suleistu,darbdaviai jaunus gyventojus į kapus siuntė,ir teise siknoje sėdėjo,ir lietuvių tauta,debilu tauta ir skundiku,kur ahujeni ,,vyrai,,kaip save vadina,negalėjo tos SAM sutvarkyti ,be policijos,policija puikiai gyveno ir šventė per ,,kovida,,be atliekų ir antsnukiu,visi užmiršo,kiek snukiu toje SAM ,visi tuomet draugeliaiir svogeriai,jeigu vieni kitiems į siknas sulinde ,dar stebimes,kad pedofilai,vaikzudziai teisės turi ir jiems prokurorai apsaugas skiria,darželiuose buvusios alkoholikes auklėtojos dar vaikus ciaupina su nedapistqus tėvais,visi tokie susireiksmine,tik skųsti ir grasinti moka,viskas nuo mažens prasideda,kas neaišku,šika vaikams suaugę,paskui stebisi,kad tie seni į snukius gauna,mažai dar gauna ,už viską,taigi valdžia mln leidžia sau,tik pinigai sunešti gyventojų,į savo partijų sąskaitas,reikia gi save išlaikyti ,vaikus ,anūkus,namai,užsieny,mokslai užsieny,kas neaišku,tečiai atžalas vietoje savęs sodina,tipo jau ,,verslininkai,,žino tiek kiek aš apie madą ,visi pergyvena dėl pabegeliu,ukrainieciu,jiems ir pasalpos,ir mokesčių mokėti nereikia,o,iš kieno pinigų puikiai Lietuvos įsitaisę,gal iš tų mln,kurie seime sėdi,tie issisiks ir suvalgys ,ir duonos ubagui nenupirks ,kas neaišku ,ir institucijos netikrina su bankais iš kur mln ,ir kokių šaltinių,viskas gi ,pagal ,,įstatymą,,,taigi valdZia ir verslininkai dirba sikpopieriui,tik kažkodėl darbuotojų ieško,tegul sikpopierius ir kodeksai jiems ir dirba,algų mokėti nereikės,o idarbinus ukrainiečius ,jiems algos automatiškai didesnės ,kas neaisku,už tą patį darbą,kuri dirba už centus vietinis gyventojas
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų