Keleri pastarieji metai statybininkams buvo itin sunkūs, tačiau sektorius pamažu lipa iš duobės ir tikisi, kad, nepaisant kliūčių, pavyks kilstelėti ir kitąmet.
Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad trečiąjį šių metų ketvirtį statybos darbų atlikta už 2,2 mlrd. litų, o per visus tris ketvirčius už 4,4 mlrd. litų.
Trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu, statybos darbų šalyje padaugėjo 18,4 procento palyginamosiomis kainomis, o palyginti šių metų tris ketvirčius su 2010 metų trimis ketvirčiais – 17,9 procento palyginamosiomis kainomis.
Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Adakras Šeštakauskas sako, kad metai statybininkams sudėtingi.
„Teikiantys vilčių, bet neteikiantys jokių garantijų, kad tos viltys išsipildys“, – taip situaciją apibūdina jis.
Pasak A. Šeštakausko, teigiamas judėjimas į viršų vyksta jau nuo praėjusių metų trečiojo ketvirčio. Tai nenuostabu. Statybos yra ekonomikos atspindys. Jei ekonomika krenta į duobę, tai paskui ją ir statybų sektorius. Kadangi per šį laikotarpį bendrasis vidaus produktas augo, ūgtelėjo ir statybos sektorius.
Statybininkai, prognozuodami kitų metų situaciją, paprastai remiasi Finansų ministerijos skelbiama BVP prognoze. Šiuo metu prognozuojama, kad jo augimo tempas kils, tačiau mažiau nei šiemet, tad panaši situacija prognozuojama ir kitąmet.
„Jei BVP kils po truputį, tuomet ir statybos apimtys po truputį augs. Reikia geros ekonomikos, daugiau investicijų, ir statybininkai su tuo susitvarkys“, – mano asociacijos prezidentas.
Gelbsti Europa
A. Šeštakausko teigimu, šių metų devynių mėnesių statistika atrodo labai gražiai – statybos apimtys paaugo 18 procentų. Tačiau nereikia pamiršti kitų dalykų.
„Kaip juokais sakau, esame nukritę į 54 metrų gylio duobę. Jei 18 metrų pakilome, vis tiek esame dar gerokai žemiau jūros lygio“, – vaizdžiai aiškina jis.
Šiemet atlikta nemažai statybos montavimo darbų – už kelis milijardus litų, tačiau čia priskaičiuojama ne vien pastatų statyba, bet ir kelininkų, melioratorių atlikti darbai.
A. Šeštakauskas neabejoja, kad šiuo metu statybas gelbsti Europos Sąjungos pinigai. Praėjusiais metais per viešuosius pirkimus atlikta 80 procentų visų statybos darbų. Pačios biudžetinės įstaigos nelabai turi pinigų darbams, tad jie daugiausia atliekami už ES pinigus.
Statybininkai daugiausia dirba aplinkos, vandenvalos objektuose, antrojoje vietoje – viešųjų pastatų renovavimas, statybos darbai, vienas kitas biudžetinis objektas, o privačių investicijų nėra daug.
Asociacijos prezidento teigimu, reikėtų daugiau materialinių investicijų. Jose 50 procentų darbų yra statybos ir montavimo darbai.
„Vyksta šioks toks pakilimas, tačiau norėtųsi, kad būtų didesnis“, – apie investicijas į pramonės ir komercinių objektų statybą kalba jis.
A. Šeštakauskas mano, kad sektoriui atsilieps ir „Snoro“ banko griūtis. Nors kai kurios įmonės dirba pelningai, visas statybų sektorius trejus metus dirba nuostolingai. Vadinasi, laisvų apyvartinių lėšų nėra, o užstrigus joms banke, įmonių veikla praktiškai paralyžiuojama.
Objektai smulkesni
Panevėžio statybos tresto bendrovės vadovas Dalius Gesevičius džiaugiasi, kad šie metai įmonei šiek tiek geresni nei pernykščiai – darbų apimtis šiek tiek didesnė, turi ir kelis stambius objektus, to pernai apskritai nebuvo. PST įmonė nemažai statybos darbų atlieka užsienyje – Kaliningrado srityje. Pasak įmonės vadovo, ten jaučiamas stiprus statybų pagyvėjimas.
Daugiausia šiemet statybininkai dirba viešajame sektoriuje, vyrauja inžineriniai ir smulkesni darbai – valyklos rajonuose, šiluminių trasų tiesimas ir pan.
„Tų stambesnių objektų trūksta“, – apgailestauja D. Gesevičius.
Esą dalis statybos bendrovių per krizę iš rinkos pasitraukė, bet pati rinka susmulkėjo – vyrauja vidutiniai ir smulkūs objektai. Įmonės vadovas pastebi, kad šiemet situacija daugiabučių namų statybos srityje yra geresnė nei pernai. Vis dėlto ši rinka nėra tokia, kokia buvo prieš keletą metų.
„Perkamumas nėra pakankamas, kad rinka būtų intensyviai plėtojama“, – mano D. Gesevičius.
Tam nėra ir objektyvių priežasčių – emigracija didėja, žmonės išvažiuoja, gimstamumas taip pat nėra toks didelis, kaip norėtųsi.
Tačiau kas bus kitąmet, D. Gesevičiaus manymu, sunku prognozuoti. Nėra aišku, kas vyks euro zonoje ir kokią įtaką tai turės mums. Be to, prognozuojama, kad mažės eksportas ir BVP.
„Nebus geresni nei šiemet“, – didelio augimo nesitiki D. Gesevičius.
Kažkokio spartesnio atsigavimo galima tikėtis tik po poros metų, kai bus pradėta, kaip planuojama, statyti Ignalinos atominė elektrinė. Tuomet turėtų būti nemažai darbo ir statybininkams.
Be to, kažkiek paveiks ir „Snoro“ banko nacionalizavimas ir bankrotas.
„Tai buvo didelis mažmeninės bankininkystės bankas. Žmonių mąstysenai, vartojimui tai turės tiesioginės įtakos“, – įsitikinęs Panevėžio statybos tresto bendrovės vadovas.
Daiva SAVICKIENĖ
