Prieš metus įsivedusi eurą kaimynė Estija visai Europai demonstruoja įspūdingus augimo rodiklius. Vis dėlto ir šalies politikai, ir verslininkai sutinka, kad kol kas Estijos atsigavimas daugiau popierinis: nedarbo ir infliacijos suvaldyti vis dar nepavyksta.
Estijos ūkis praėjusiais metais augo sparčiau nei Lietuvos ir Latvijos: šalies BVP pašoko 7,5 proc. – tiek pat, kiek ir pakilimo metais. Lietuvos ūkis pernai augo 5,8 proc., Latvijos – prognozuojama 5,2–5,3 proc.
2011 metais Estija pademonstravo eksporto (38 proc.) ir importo (37 proc.) augimo rekordus. Ypač padaugėjo eksporto į Skandinavijos valstybes. Be to, Estijos valstybės skola išlieka mažiausia tarp Baltijos šalių.
Girtis neskuba
Savaitraščio „Ekonomika.lt“ kalbinamas Estijos finansų ministras Jurgenas Ligis sako, kad nors augimo skaičiai, palyginti su kitomis Europos valstybėmis, dideli, šalis turi nemažų problemų.
„Pavyzdžiui, infliacija pernai siekė 5 proc. ir sumažėjo tik metų pabaigoje, – pasakoja J. Ligis. – Sulėtėjo ir viso ūkio augimas, tai greičiausiai atsitiko dėl to, kad pakilimas buvo greitas ir staigus. Tačiau vis dar turime problemų: pirma, gana didelis nedarbas ir ne visi sektoriai atsigavo po ekonominės krizės, tad yra nemažai socialinės įtampos, žmonės nėra laimingi.“
Anot jo, šių metų šalies makroekonominės prognozės taip pat gerokai apkarpytos: pavyzdžiui, prognozuojama, kad BVP augs 3 proc. ar net mažiau.
„Tai lems bendros nuotaikos Europoje, nes mažėja mūsų eksporto paklausa, – sako J. Ligis. – Visi esame tos pačios Europos dalis, tad mus (kaip ir Lietuvą – aut. past.) veikia panašūs dalykai. Džiugu, kad atsigauna mūsų šalies vidaus vartojimas, – tam prireikė nemažai laiko. Pradėjo augti atlyginimai ir žmonės turi daugiau pinigų.“
Euras naudingas
Paklaustas, kaip įvertintų Estijos metus po euro įvedimo, J. Ligis taip pat nebuvo linkęs girtis šalies laimėjimais.
„Džiaugiamės priklausydami euro zonai, pagrindiniai darbai šiuo klausimu jau nuveikti. Turime judėti toliau. Euro zoną krečiant sunkumams, tai atsiliepia visoms jai priklausančioms šalims, – sako J. Ligis, tačiau pripažįsta, kad šaliai įsivedus eurą užsienio investuotojų dėmesys gerokai išaugo. – Susidomėjimas atsirado, vos buvo paskelbta, kad atitinkame kriterijus tapti euro zonos nare. Vis dėlto galime džiaugtis, kad mūsų padėtis yra geresnė nei daugelio kitų Europos šalių – esame viena greičiausiai augančių ekonomikų.“
Pasak Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktoriaus Ramūno Vilpišausko, praėjo per mažai laiko įvertinti Estijos metus su euru, ypač kai euro zonoje tvyro neapibrėžtumas.
„Svarbiausia, jog narystė euro zonoje tiesiog atspindi Estijos vykdytą biudžeto politiką. Žinoma, ji šiuo metu nėra vienreikšmiškai teigiamai vertinama taip, kaip prieš keletą metų, - teigia R. Vilpišauskas. - Matome, jog kai kurių šalių politikų ir narystė euro zonoje neapsaugojo nuo nesėkmingos politikos ir ekonomikos nuosmukio.“
Vis dėlto, anot R. Vilpišausko, patys estai euro įvedimą linkę vertinti pozityviai.
„Kaip, beje, ir daugelį kitų Estijoje priimtų sprendimų, - sako politologas. – Pagrindinė estų dilema: pasirinkti tarp dalyvavimo euro zonoje ir nepritarimo tokioms inciatyvoms, kaip pelno mokesčio bazės harmonizavimas. Pastaroji idėja nedera su bendra Estijos mokesčių politika ir siekiu įtvirtinti atvirą ir konkurencingą ekonominę aplinką.“
Jis pastebi, kad kol kas Estija rinkosi dalyvavimą integracijoje.
Bėdos panašios
,,Ekonomika.lt” kalbinamas įvairias laikmenas Taline gaminančios „BOD group“ vadovas Vidmantas Janulevičius pasakoja, kad euro įvedimas Estijos rinkai atsiliepė nevienareikšmiškai: „Kainos buvo apvalinamos į didžiąją pusę, tad mes darbuotojams turėjome 5–10 proc. didinti atlyginimus, – pasakoja V. Janulevičius. – Kita vertus, dabar neišlaidaujame pinigų keitimui ir lengviau bendradarbiaujame su kitomis ES šalimis, mumis labiau pasitiki žaliavų tiekėjai, paprasčiau tvarkomi ir žaliavos draudimo reikalai.“
V. Janulevičius pasakoja, kad Estijos gyventojus ekonominis sunkmetis palietė panašiai kaip ir lietuvius.
„Estų statistiniai skaičiai geri, bet jei pažiūrėsime realią situaciją, viskas panašu kaip ir Lietuvoje, – pasakoja verslininkas. – Pavyzdžiui, estai yra mažiausiai pasiskolinusi valstybė, tačiau jei paimsime privataus sektoriaus įsiskolinimą, jis gerokai lenkia mūsų žmonių, nes per ekonominį augimą estai tikrai netaupė.“
Anot jo, šiuo metu didžiausia problema, su kuria susiduria verslininkai Estijoje, – darbo jėgos trūkumas. Mat estai, pasak V. Janulevičiaus, yra kiek išlepinti ir ne visuomet sutinka eiti dirbti paprastesnio darbo.
Biurokratijos maža
Verslo plėtrą į Estiją V. Janulevičius laiko teisingu sprendimu, mat įmonei dabar ne tik ranka pasiekiama Skandinavijos rinka, bet ir palankesnė visa verslo aplinka.
„Nejaučiame biurokratijos, nors veiklą čia vykdome nuo 2001 metų, – pasakoja verslininkas. – Kai statėme gamyklą, užtrukome gal dvigubai ilgiau nei vietiniai, bet nereikėjo jokių pakišų – įstatymai šioje šalyje veikia normaliai. Liberali Estijos mokesčių aplinka mums suteikia pranašumą formuojant kainodarą. Svarbu ir tai, kad nors politinės jėgos valdžioje pasikeitė, estai sugeba susivienyti ir siekti bendro tikslo. Jie racionalūs ir kryptingi.“
Kad Estijos verslo klimatas yra draugiškas, patvirtina ir kompanijos „Microsoft“ regioninis vadovas Estijoje Rainas Laane.
„Liberali mokesčių sistema, pavyzdžiui, nulinis pelno mokesčio tarifas, jei nėra išmokami dividendai, ir patogi verslo kūrimo sistema, kai įmonę naudojantis elektroninėmis sistemomis galima įkurti per 18 minučių, – visa tai labai palanku, – pasakoja tarptautinės kompanijos vadovas. – Svarbu ir tai, kad Estijos politinė padėtis yra stabili – tai geras ženklas užsienio kompanijoms, norinčioms investuoti šalyje.“
R. Laane tvirtina, kad šalyje yra daug kvalifikuotos darbo jėgos, mokančios užsienio kalbų, žemas korupcijos indeksas, skaidri verslo aplinka, vis dėlto informacinių technologijų ir komunikacijos sektoriuje yra apie 1 tūkst. laisvų darbo vietų. „Microsoft“ valdo bendrovę „Skype“ Taline, šios virtuali bendravimo programa yra vienas labiausiai žinomų Estijos eksporto produktų.
Faktai: Estijos ekonomika
Estijos ūkis praėjusiais metais augo 7,5 proc.
2011 metais eksporto (38 proc.) ir importo (37 proc.) augimas šalyje buvo rekordinis.
Gruodį nedarbas Estijoje siekė 11 proc. – panašiai kaip ir kitose Baltijos šalyse.
Šalies infliacija praėjusiais metais sudarė 5 proc.
