„Bendra tendencija savivaldybėse yra teigiama, tačiau socialinių darbuotojų darbo užmokestis dar atsilieka nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio, kuris šių metų pirmą ketvirtį siekė 879 eurus „į rankas“. Norėtume paraginti savivaldybes būtinai nukreipti socialinių darbuotojų darbo užmokesčio didinimui piniginei socialinei paramai nepanaudotas lėšas, kaip kad nustatoma įstatymu, taip pat, jei yra galimybių, panaudoti savivaldybių lėšas.
Nors socialinis darbas yra ilgai trunkanti, tačiau labai tvari investicija, nes tai padeda pakilti iš bėdų šeimoms, žmonėms, išėjusiems iš įkalinimo įstaigų, prisideda prie negalią turinčių gyventojų integracijos visuomenėje, senjorų savarankiškumo stiprinimo“, – pranešime žiniasklaidai cituojama socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė.
Didžiausi atlyginimai socialiniams darbuotojams iš biudžetinių įstaigų ir seniūnijų mokami Vilniuje (1046 eurai „į rankas“), Panevėžio mieste (928 eurai), Vilniaus rajone (918 eurų), Marijampolėje (880 eurų), Šiaulių rajone (859 eurai), Kaune (856 eurai), Klaipėdoje (851 euras), Rokiškio bei Kretingos rajonuose (836 eurai).
Mažiausias darbo užmokestis mokamas Kazlų Rūdoje (638 eurai „į rankas“), Šalčininkų rajone (701 euras), Molėtų rajone (702 eurai), Alytaus rajone (706 eurai), Prienų rajone (707 eurai), Raseinių rajone (708 eurai), Lazdijų rajone (710 eurų), Zarasų rajone (712 eurų), Širvintų rajone (715 eurų) ir Ignalinos rajone (718 eurų).
Vienas įspūdingiausių šuolių buvo Panevėžio mieste, kur vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ kilo nuo 772 eurų pernai metų pabaigoje iki 928 eurų šių metų pradžioje, Pakruojo rajone – nuo 651 iki 795 eurų „į rankas“, Zarasų rajone – nuo 571 iki 712 eurų „į rankas“, Elektrėnuose – nuo 688 iki 826 eurų „į rankas“.
Kai kur vidutinis darbo užmokestis mažėjo – pavyzdžiui, Kauno mieste – nuo 863 iki 856 eurų, Kauno rajone – nuo 948 iki 840 eurų, Kazlų Rūdoje – nuo 731 iki 638 eurų. Kauno mieste ir Kauno rajone taip galėjo nutikti dėl metų pabaigoje išmokamų priemokų, Kazlų Rūdos atveju mažėjo pareiginė alga su kintamąja dalimi.
Socialinių darbuotojų, dirbančių biudžetinėse įstaigose ir seniūnijose, darbo užmokestis yra mokamas iš savivaldybių biudžetų pagal Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymą, kuris nustato minimaliąsias koeficientų ribas. Šioje srityje įstatymų reguliavimas nesikeitė.
Socialinių darbuotojų darbo užmokestis taip pat priklauso nuo bazinės pareiginės algos dydžio, kuris nuo pernai didėjo nuo 173 iki 176 eurų.
Teigiamos įtakos darbo užmokesčio didėjimui turėjo ir mažesni mokesčiai: bazinis neapmokestinamųjų pajamų dydis augo nuo 300 eurų pernai iki 350 eurų šiais metais. Tai suma, kuria darbo užmokestis nėra apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu. Neapmokestinamasis pajamų dydis kiekvienam asmeniui priklauso nuo darbo užmokesčio dydžio (kuo mažesnis darbo užmokestis, tuo neapmokestinamasis pajamų dydis didesnis) ir asmens darbingumo lygio, jeigu toks nustatytas.
Nuo 2019 metų taip pat galioja Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostata, kuria reikalaujama ne mažiau nei 20 proc. nuo piniginei socialinei paramai nepanaudotų lėšų skirti socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo užmokesčio didinimui ir darbo sąlygų gerinimui bei socialinių išmokų specialistų atlyginimų kėlimui.
2019 metais šio reikalavimo laikėsi vos trečdalis savivaldybių – kaip jo laikomasi 2020 metais, paaiškės surinkus visą informaciją apie piniginei socialinei paramai tiesiogiai nepanaudotas savivaldybių lėšas ir tolesnį jų paskirstymą.
Norėdama paspartinti socialinių darbuotojų darbo užmokesčio didinimą ministerija kasmet skiria lėšų su šeimomis dirbančių socialinių darbuotojų ir atvejo vadybininkų savivaldybėse darbo užmokesčio didinimui. 2020 metais šiam tikslui iš valstybės biudžeto skirta 23,7 mln. eurų. Tai skatina savivaldybes didinti darbo užmokestį ir kitų sričių socialiniams darbuotojams.
2020 metais Vyriausybė taip pat paskirstė 2,9 mln. eurų savivaldybių pavaldumo socialinių paslaugų įstaigų darbuotojų premijoms už ypač svarbių užduočių vykdymą ekstremaliosios situacijos ir karantino laikotarpiu. Tai apima ir socialinius darbuotojus. Tačiau premijos į vidutinių atlyginimų statistiką už pirmą ketvirtį nepatenka.
Lietuvoje įvairaus pavaldumo įstaigose ir nevyriausybinėse organizacijose iš viso dirba apie 4 tūkst. socialinių darbuotojų.
Primename, kad socialiniai darbuotojai nėra tapatu individualiosios priežiūros personalui, tai skirtingos pareigybės.
