Savivaldybėse sudarytas socialinių būstų skyrimo komisijas vis dažniau glumina kai kurių socialinių būstų gavėjų gan dideli, įnoringi reikalavimai.
Dažniausiai pageidaujama ne tik puikiai įrengtų su visais patogumais socialinių būstų, bet ir kad jie būtų mieste. Antai Raseinių savivaldybėje šiuo metu eilėje socialiniam būstui gauti laukia 278 asmenys. 327 socialiniai būstai yra apgyvendinti. Galimybės aprūpinti būstais gyvenamojo ploto stokojančius gyventojus palyginti menkos – yra šeimų, būsto laukiančių nuo 2005 metų. Savivaldybės administracija kasmet nuperka 4–5 naujus būstus. Dar vienas kitas atsilaisvina mirus ar išsikėlus seniesiems šeimininkams, tad eilė juda ne itin sparčiai, juolab kad didžioji dauguma laukiančiųjų pageidauja buto Raseiniuose ir netgi kuo arčiau miesto centro. Tokius šeimų su mažais vaikais norus galima suprasti, tačiau sunku suvokti pageidavimus tų, kuriems, rodos, neturėtų būti jokio skirtumo, kur jie gaus būstą, nes jie nei dirba, nei mokosi. Vos viena kita šeima pageidauja įsikurti miesteliuose, kaimiškose gyvenvietėse, džiaugiasi prie namo turėdami žemės lopinėlį bent šiltnamiui. Tačiau didžioji dalis socialinių būstų gyventojų mano, kad patiems užsiauginti bent daržovių yra ne madinga, dvelkia atsilikimu, o geriausios daržovės auga „Maximoje“.
Raseinių savivaldybės Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vyr. specialistė Judita Radavičienė atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo metu žmogus, teikdamas prašymą gauti būstą, privalo nurodyti, kokioje gyvenamoje vietovėje jis jo pageidautų. Jei vėliau persigalvotų, savo pageidavimą gali pakeisti. Kaimo vietoves pasirinkę žmonės turėtų kur kas daugiau šansų greičiau gauti būstus, bet taip nėra.
Teisės be pareigų
Pasak SĮ Raseinių butų ūkio vadovo Vygaudo Šeimio, socialinių įgūdžių neturinčių žmonių reikalavimai, keliami būstams, labai dideli: jie nori erdvių butų su patogumais, po atskirą kambarį kiekvienam vaikui, kad langai derėtų prie kitų to paties daugiabučio. Neseniai viena tokio būsto gyventoja taip ir parašė: „Prašau pakeisti mano buto langus, nes jie nesiderina prie kitų namo langų.“ Tokie žmonės labai gerai išmano savo teises, bet nieko nėra girdėję apie pareigas. Kiekviena pasitaikančia proga jie kalba apie žmogaus orumą, bet kai sykį paklausiau, kaip viena socialinio būsto gyventoja supranta orumą, ji atsakė, kad jos bute yra „prastas“ orumas, nes langai nesidarinėja.
Savivaldybė ne tik rūpinasi naujų būstų įsigijimu, bet ir stengiasi, kad nuomininkai būtų įkeliami į suremontuotus, gyventi pritaikytus butus, kad ten užtektų „orumo“ ir visa kita. Tam skiriama dalis rajono biudžeto lėšų, kitaip sakant, kiekvieno mokesčių mokėtojo pinigų. Tačiau vos keleto mėnesių puikiai suremontuoti būstai tampa landynėmis. Raseinių butų ūkio vyriausiasis techninis prižiūrėtojas Jonas Kumpikevičius net šiurpsta matydamas, kuo paversti jų sutvarkyti būstai: kirviu sukapotos naujos durys, dažais ir dar kažkuo nutepliotos sienos ir grindys, aprūkusi virtuvė, šlapimu „kvepiančios “ kiliminės dangos. Vaizdas primena karo nusiaubtą zoną. Ir taip atrodo 2012 m. remontuoti butai. Suprantama, ne visi, bet Gylių kaimo Uosių gatvėje ar Rinkšelių kaimo Litvinų gatvėje socialiniai būstai dar baisesni, nei gali įsivaizduoti.
Gyvenimas už dyką
Socialinių būstų gyventojai yra tiek išpaikinti, kad ne tik pageidauja langų, derančių prie namo eksterjero, bet ir reikalauja išvalyti jų būstų kaminus, sutvarkyti krosnis, žiemą nukasti sniegą. Pasak J.Kumpikevičiaus, dauguma jų administruojamose patalpose gyvenančių asmenų visai nesupyktų, jei jiems ir indus kas nors išplautų. O svarbiausia, kad viskas būtų nemokamai. Net ir būstas daliai gyventojų tampa nemokamas, mat jie nesiteikia savivaldybei sumokėti tos nedidelės nuomos ar mokesčių už kitas paslaugas, šildymą. Bendra skola butų ūkiui šiuo metu siekia apie 27 tūkst. Lt, bet, pasak J.Kumpikevičiaus, tai jau sumažėjusi suma, nes dalį pinigėlių iš skolininkų pavyko „išmušti“ per teismą. Tiesa, už bute padarytus nuostolius niekas nesumoka.
Iškeldinti sudėtinga
Iškeldinti iš socialinių būstų gyventojus galima taip pat tik turint teismo nutartį ir antstolių pagalba. Procedūra nėra paprasta, o socialinių įgūdžių stokojantys gyventojai neretai neranda laiko atvykti ir į teismo posėdžius, tuomet jie atidedami... „Net ėmęsi iškeldinimo, mes nesiūlome drastiškų priemonių, nemetame jų į gatvę. Mes siekiame butą su komunaliniais mokesčiais pakeisti į namuką, kad nebeaugtų skolos bent šilumininkams“, – sakė Raseinių butų ūkio vadovas Vygaudas Šeimys.
Taigi, norima buto centre su patogumais, bet už tuos patogumus mokėti nesiteikiama. Kaime socialinių būstų žmonės nepageidauja, nes patiems tektų rūpintis šildymu, o ir vandenį semti iš šulinio. Ne, tokios žmogaus „orumą“ žeminančios gyvenimo sąlygos ne jiems.
Pasak J.Kumpikevičiaus, jų padangėje yra ir šviesuliukų – žmonių, dėkingų už suteiktą stogą virš galvos ir visomis išgalėmis jį puoselėjančių, gražinančių. Deja, jie paskęsta tarp tų, kurie viską pratę gauti už dyką.
