Socialiniai būstai

Savivaldybė leido Viršuliškių daugiabučio gyventojams dar kartą sugrįžti į savo namus pasiimti daiktų. Žmonės turėjo daugiau laiko, tad ir daiktų pasIėmė daugiau. Didelė dalis namo gyventojų jau apsigyveno socialiniuose būstuose. Vieni TV3 žinių kalbinti žmonės gavo tuščius butus ir dabar bando juos užpildyti žmonių dovanotais baldais, kiti – atsitiktinai apsigyveno butuose, kuriuose anksčiau buvo įvykdyti kriminaliniai nusikaltimai.

Nuo trečiadienio nukentėję Viršuliškių daugiabučio gyventojai kelsis į socialinius būstus, sako Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas. Tą jis antradienį pranešė prieš susitikimą su gyventojais. „Jau šiandien pasirašiau potvarkį, kuriuo nuo rytojaus 16 gyventojų pradės kraustymosi procesą. (...) Būstai yra išsirinkti, apžiūrėti, gauti jų sutikimai keltis“, – teigė V. Benkunskas.

Radviliškio rajone Aukštelkų gyvenietėje naujumu spindi keturiolikos butų atnaujintas daugiabutis. Čia po vieną, du, tris kambarius. Viskas dar kvepia dažais, viduje padaryta apdaila, net šis tas iš įrangos nupirkta. Savivaldybė galvojo, kad po keliolika metų socialinio būsto laukiantys žmonės apsidžiaugs – tai pagal sąrašą ir pirmumo teisę pradėjo siuntinėti kvietimus įsikelti į šį būstą. „Pradėjome nuo eilės pradžios. Jau liepos 11-tą dieną pradėjom rašyti laiškus, kviesti į socialinį būstą.

Dirbančiam ir mokesčius sąžiningai mokančiam žmogui apmaudu, kai jis iš valstybės nesulaukia tokio dėmesio, koks neretai rodomas jokių pastangų kabintis į gyvenimą nededantiems asmenims.

Valdžia sugalvojo gudrybę dėl socialinių būstų, tad jau šį rudenį galite sulaukti ir netikėtų kaimynų. Šalia Jūsų gali apsistoti socialinio būsto eilėse stovinčios neturtingos daugiavaikės šeimos, vienišos mamos ir neįgalieji, kuriems sunku patiems rasti būstą nuomai. Siūloma, kad pirma savivaldybės išsinuomotų butus iš privačių gyventojų, o vėliau juos pernuomotų vargetoms, kuriems paprastai namų užleisti niekas nenori.

Vargu, ar atsirastų tokių, kurie nenorėtų turėti nuosavą būstą. Vieniems tai pavyks greitai pasiekti, kiti – jo laukia ar siekia itin ilgai. Neturintys pakankamų pajėgumų patys įsigyti būstą, turi galimybę kreiptis į savo miesto savivaldybes.

Valstybės kontrolė kritikuoja, kaip savivaldybės valdo ir skirsto socialinius būstus. „Savivaldybės dažnai pasirenka brangiausią būsto įsigijimo būdą – naujų būstų statybą, nenaudojamų pastatų rekonstrukciją. Be to, planuojamų statyti naujų ir rekonstruojamų nenaudojamų pastatų vidutinės kainos, palyginti su vidutinėmis kainomis rinkoje, kai kuriose savivaldybėse yra didesnės nuo 2 iki 10 kartų.

Gausios ugniagesių pajėgos visą naktį gesino daugiabutį Vilniaus rajone. Be pastogės liko penkios šeimos. Pirmadienį prieš vidurnaktį Bendrajam pagalbos centrui pranešta apie Vilniaus rajone, Maišiagaloje, deganti medinį vieno aukšto namą. Nelaimė įvyko miestelio centre, Pakalnės gatvėje. Į gaisravietę atskubėjo gausios ugniagesių ir medikų pajėgos. Atvažiavus tarnyboms namas skendėjo liepsnose, sprogo dujų balionas.

Renovuojamas socialinis būstas ir jame tūnantis pelėsis Panevėžyje įplieskė aistras tarp socialiai remtinų gyventojų ir namo administratoriaus. Gyventojai skundžiasi, kad už europinius pinigus renovacija daroma labai jau atžagariomis rankomis. Jei gyventojai laiku nebūtų suskubę pasiskųsti mediniais langais, šie net nebūtų pakeisti. Tris vaikus auginanti panevėžietė Inga tik gavusi tvarkingą su patogumais dviejų kambarių socialinį butą negalėjo atsidžiaugti jai ir vaikams nusišypsojusia laime.

Žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad 19 metų mama, vaikų globos namų auklėtinė, neturinti kur gyventi, kreipėsi į Vilniaus savivaldybę dėl socialinio būsto, kurio čia laukia 2000 žmonių. „Savivaldybės turi daug instrumentų spręsti socialinio ar savivaldybės būsto klausimus pačios, juk socialinio būsto nuoma yra savarankiška savivaldybių funkcija nuo 2015 metų.

Į Lietuvą iš Ukrainos karo zonos atvykusiems ir apgyvendinimo savivaldybėse laukiantiems lietuvių kilmės ukrainiečiams socialiniai būstai nebus skiriami, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis. Jis patvirtino, kad Vilniaus savivaldybės svarstymas, jog ukrainiečių šeimoms galėtų būti suteikiamas savivaldybės būstas, neturi teisinio pagrindo. „Jiems galioja visiškai tos pačios taisyklės (kaip ir kitiems pabėgėliams), jiems išskirtinių sąlygų nėra.

Norai dideli Savivaldybėse sudarytas socialinių būstų skyrimo komisijas vis dažniau glumina kai kurių socialinių būstų gavėjų gan dideli, įnoringi reikalavimai. Dažniausiai pageidaujama ne tik puikiai įrengtų su visais patogumais socialinių būstų, bet ir kad jie būtų mieste. Antai Raseinių savivaldybėje šiuo metu eilėje socialiniam būstui gauti laukia 278 asmenys. 327 socialiniai būstai yra apgyvendinti.

Nors Šiauliuose beveik kas trečio socialinio būsto nuomininkai yra prasiskolinę Savivaldybei, jų padėtis yra geresnė nei šiauliečių, tokių būstų laukiančių. Skolininkų niekas į gatvę nemeta, o iš naujo apgyvendina Savivaldybės nuomojamuose bendrabučiuose ar nakvynės namuose, nes nesumokėtos tūkstantinės skolos ar simboliškai mokama nuoma nėra pagrindas iš jų atimti teisę vėl gauti socialinį būstą.