Lietuvos Statistikos departamento 2011 m. atlikto visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatai rodė, kad 96,6 procento būstų buvo gyventojų nuosavybė, 1,4 procento būstų priklausė valstybei ar savivaldybei, 0,3 – privatiems juridiniams asmenims, 0,5 procento būstų nuosavybė buvo kita. Lietuvoje 2017 m. kovo 23 d. duomenimis tokių šeimų iš viso yra 12396, kuriose iš viso yra 26139 žmonės (šeimos nariai). Jaunų šeimų, tame tarpe, 2201, o auginančių tris ar daugiau vaikų (įvaikių) – 1176 šeimos.
Kuo skiriasi socialinis nuo savivaldybės būsto?
Savivaldybės būstai – būstai, kuriuose gyvena nuomininkai, sudarę sutartis iki 2003 m. sausio 1 d. ir turintys teisę į privatizavimą rinkos kainomis. Socialinis būstas – būstas, kurį gauna nuomininkas, stovėjęs eilėje, jei jo pajamos neviršija vyriausybės nustatyto dydžio. Jei neatitinka kriterijų, jis gali netekti socialinio būsto.
Verta pabrėžti, kad tiek nuomininkai, gyvenantys ir socialiniame, ir savivaldybės būste, privalo mokėti nuomos mokestį.
Portalas tv3.lt sulaukė skaitytojo iš Varėnos laiško, kuriame vyras pasakojo apie skurdžią savo šeimos buitį bei kasdien matomą neteisybę.
„Mes esame penkių asmenų šeima: turime tris vaikus. Visi spaudžiamės vieno kambariuko, maždaug 15 kvadratinių metrų, nuosavame bute. Jau penkis metus laukiame socialinio buto. Problema ta, kad žinome konkrečiai Dzūkų g. 3-ame name yra du valstybiniai butai, kurie ne pirmi metai yra išnuomojami.
Abu butai šiuo metu priklauso valstybei, kuri pagal sutartį leidžia gyventi šeimai, kuri ten net negyvena, o nuomoja kitiems. Tai kur teisybė ir moralė“, – neslėpė pasipiktinimo vyras.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015 m. veiklos ataskaitoje nurodoma, kad per 2015 m. 220 asmenų ir šeimų buvo suteikti valstybės iš dalies kompensuojami būsto kreditai.
Nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Įstatyme numatyta nauja paramos būstui išsinuomoti teikimo forma – būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacija – ir nustatoma, kad šeimos ir asmenys, turintys teisę į socialinį būstą ir rinkos sąlygomis nuomojantys būstą iš fizinių ar juridinių asmenų, įgyja teisę į nuomos ar išperkamosios nuomos mokesčių dalies kompensaciją.
Būsto nuomos mokesčio dalies kompensavimas sudarė galimybes šeimoms ir asmenims, turintiems teisę į socialinio būsto nuomą ir įrašytiems į savivaldybėse sudaromus sąrašus, greičiau išsinuomoti poreikius atitinkantį būstą.
V. Valūnienė: žmonės pyksta nežinodami
Iš pirmo žvilgsnio skaitytojo istorija sukelia teisingumo ir lygybės stokos klausimus. Tačiau susisiekus su Varėnos rajono savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Violeta Valūniene, aiškėja kitokia situacija.
„Ateina pas mus daug žmonių, sakančių apie žinomus laisvus butus, o, pasirodo, mes ten net neturime. Šiame name mes turime tikrai du butus, bet jie ne socialiniai, o savivaldybei priklausantys.
Priminsiu tą skirtumą – pagal Valstybės paramos įsigyti butui įstatymą, socialiniai būstai nuomojami asmenims, kurie yra įrašyti į sąrašus būstams gauti, o savivaldybės būstai suteikti iki 2003 m. sausio 1 d. Savivaldybės butų nuomininkai turi teisę išsipirkti tuos butus, kas jiems buvo ir pasiūlyta.
Viena moteris jau planuoja jį pirkti, o kitas vyriškis ten retai būna, nes jo darbas nuolat važinėjant. Aš šią situaciją žinau dėl abiejų butų. Patys žmonės ateina, bendrijos pirmininkas su manimi kalbėjo ir mes patys laikas nuo laiko tikriname savivaldybės butus. Kontrolės tikrai šiek tiek yra. Buvome aptikę, kad buvo nuomojamas vienas butas neteisėtai, bet po mūsų apsilankymo, buvo išvaryti nuomininkai. To daryti tikrai negalima, kol neišsipirkta. Tikrai patikrinimas bus vykdomas, mūsų įmonė tikrins, kuri administruoja būsto nuomą.
Visgi, termino dėl išsipirkimo įstatyme numatyta nėra. Socialiniam būstui galioja to įstatymo normatyvai, nes ir mes nustatom ar žmonės turi teisę į jį. Savivaldybės būstams to nėra, žmones iškeldinti galima nebent tada, jeigu jie nemokėtų mokesčių, tik tada galėtume kreiptis dėl jų iškeldinimo“, – pasakojo savivaldybės atstovė.
Be to, galioja ministerijos nuostata, kad savivaldybės buto nuomos kaina yra pusantro karto didesnė, raginant žmones juos išsipirkti. V. Valūnienė pasidalino nuotraukomis būstų, kuriuos įsigijo savivaldybė ir kurie bus dalinami sąraše esantiems ir socialinių būstų laukiantiems žmonėms.
Pasiūlytų namų nenori ir net apskundžia
Savivaldybės atstovė nurodė, kad šiuo metu sąraše laukiančių socialinio būsto yra 200 žmonių. O per 2015-2016 m. iš savivaldybės išpirkta tik apie 15 butų.
„Šiek tiek yra dar laisvų socialinių butų, o tokių savivaldybei priklausančių yra dar apie šimtas Varėnoje. Bet būna ir tokių atvejų, kai žmonės laukia, mes jiems pasiūlom variantus, o jie neima. Du ar trys butai yra kaimo vietovėje, tai į ten mūsų žmonės nenori.
Juolab, paprastai pakeisti ir panaudoti savivaldybės būstų socialiniais – negalima, nes ten yra gyventojai. Jeigu gyventojas neateina pas mus su prašymu pakeisti savivaldybės būsto nuomos sąlygas į socialinio būsto sąlygas, yra tokia galimybė, bet jis ten lieka gyventi, nes tai lemia jo turtas ir pajamas. Dauguma tokių butų paskirti dar tarybiniais laikais, tai ten garbaus amžiaus žmonės daugiausiai gyvena.
Dar vienas sunkiai paaiškinamas dalykas, numatytas įstatyme – jeigu žmogus jau turi butą, tarkim vieno kambario, tai įstatyme pasakyta, kad reikia tik skirtumą „pridurti“ trūkstamo ploto. Tai kaip tą padaryti.
Atsisakiusi vieną kartą pasiūlymo šeima, laukia kitų pasiūlymų, o mes siūlome esantiems kitiems sąraše. Pagal įstatymą, po dviejų pasiūlytų kartų, jeigu atsisakė, galima išbraukti, bet mes to nedarome. Mes matome, kad tame sąraše tikrai yra tvarkingų šeimų ir darbus turinčių ir panašiai, nebūtinai socialiniai remtinos. O tiesiog gauna minimalią algą, arba pas juos didelė šeima ir jų pajamos tiesiog neleidžia gauti kreditą, todėl nei išbraukiam žmones iš sąrašo, nei į galą keliam. Mes žmogiškai į viską žiūrime“, – tikino V. Valūnienė.
Pasak jos, yra buvę ir tokių atvejų, ypač su šeimomis, gyvenančiomis iš pašalpų, kad jos atsisako pasiūlymų ir netgi valdžios atstovams apskundžia tokius pasiūlymus.
