Banko bankrotas anaiptol nereiškia, kad nereikės grąžinti pinigų, kuriuos jis paskolino. Ir dalis banko anksčiau paskolintų pinigų jau grįžo. Nuo bankroto procedūros pradžios iki šių metų rugsėjo paskolų gavėjai „Snorui“ sugrąžino 564 mln. litų. Dalis šių pinigų – apie 48 mln. litų – pinigai, gulėję daugiau kaip 49 tūkst. skolininkų indėlių sąskaitose, ir įskaityti atėjus laikui grąžinti paskolą.
Likviduojamo banko sąskaitą papildė ir už beveik 3,1 mln. litų „Lietuvos paštui“ parduoti 214 taupomųjų skyrių – vadinamieji „Snoriukai“. Banko atstovai teigia, kad veiksmingai valdant paskolų portfelį iki šių metų spalio buvo surinkta 740 mln. litų.
Pasak „Snoro“ bankroto administratoriaus Neilo Cooperio, iš viso nuo 2011 m. gruodžio 7 dienos iki 2012 m. rugsėjo 30 dienos banko balansą papildė 1,22 mlrd. litų įplaukų.
Nukentėjusiems – 4 milijardai litų
Gerokai didesnę sumą – 4,04 mlrd. litų draudimo išmokų nuo praėjusių metų gruodžio vidurio, kai buvo pradėtos mokėti draudimo išmokas, iki šių metų rugsėjo 30 dienos VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pervedė buvusiems „Snoro“ indėlininkams. Įmonės direktorės ir „Snoro“ kreditorių komiteto pirmininkės Aurelijos Mažintienės teigimu, iki šių metų spalio 209 tūkst. buvusių indėlininkų draudimo išmokos, kurių suma 3,96 mlrd. litų, jau grąžintos. Apie 90 proc. šios sumos išmokėta fiziniams, ir tik dešimtadalis – juridiniams asmenims. Dar 169 tūkst. iki šiol nėra atsiėmę jiems priklausančių išmokų – beveik 80 mln. litų.
Tačiau pinigus ar bent jų dalį atgauna ne visi. Banke tebėra įšaldyta nemaža suma įvairių įstaigų sąskaitose buvusių lėšų. Jos kol kas atgavo tik draudžiamąją sumą – ne daugiau kaip 345 tūkst. litų. Tačiau vien Panevėžio rajono savivaldybė „Snoro“ banke laikė apie 2 mln., Panevėžio miesto greitoji medicinos pagalbos stotis – daugiau nei 1 mln. litų.
Smulkieji akcininkai nori savo dalies
Pasak penktojo pagal valdytą turtą Lietuvos banko „Snoras“ indėlininkų ir kreditorių asociacijos vadovo Dano Arlausko, atgauti savo pinigus tikisi ir apie 20 tūkst. smulkiųjų akcininkų, investavusių į šio banko obligacijas ir įsigijusių indėlių sertifikatus. Suma, kurią jie siekia atgauti – beveik 1 mlrd. litų.
Jis aiškina, kad kai investuotojai pasirašinėjo sutartis, „jie šventai tikėjo, kad tai yra draudžiamos sumos, nes sutartyse gana suktai surašyta – kad jūsų indėlis yra draudžiamas pagal Indėlių draudimo įstatymą“. „O Indėlių draudimo įstatyme parašyta, kad indėlių sertifikatai nėra draudžiami. Tai akivaizdi apgavystė, kurią Lietuvos bankas (LB) leido“, – sakė D. Arlauskas.
Anot indėlininkų ir kreditorių atstovo, jiems kelia didelių abejonių, ar Lietuvos įstatymuose apibrėžtas eiliškumas, pagal kurį po banko bankroto kreditoriams grąžinami pinigai, yra nepažeidžia teisingumo principų. „Pirmoje vietoje yra darbuotojai, po to tenkinami Indėlių draudimo fondo reikalavimai, tada sumokami mokesčiai, o ketvirtoje vietoje atsiduria tie, kurie investavo į obligacijas, indėlių sertifikatus. Bet ar toks eiliškumas yra teisingas?“, – Balsas.lt savaitei sakė D. Arlauskas.Spręs Konstitucinis Teismas
„Europos Sąjungos (ES) direktyvoje indėliai neskirstomi į rūšis, o daugelyje ES šalių nėra ir indėlių draudimo eiliškumo. Todėl mes įkalbėjome Seimo narius, kad jie kreiptųsi į Konstitucinį Teismą (KT) ir kvestionuotų eiliškumo moralumą ir teisėtumą. Norime, kad būtume prilyginti 2 grupei, o bankroto atveju draudimo išmokos būtų dalinama proporcingai, ir bent dalį pinigų atgautų tiek Indėlių draudimo fondas, tiek investavę į indėlių sertifikatus arba obligacijas. Pavyzdžiui, nustatytų, kad visi gauna po 5 proc., daugiau investavusieji ir gautų proporcingai daugiau“, – aiškino D. Arlauskas.
„Snoro“ banko indėlininkų ir kreditorių asociacijos vadovas teigia, kad jų prašymu vienas praėjusios kadencijos Seimo narys užregistravo ir įstatymo pataisą, kuri sulygintų kreditorių teises. „KT konstatuos faktą, kad kas nors yra pažeista. Bet tik Seimas gali pataisyti įstatymą“, – aiškino D. Arlauskas.
Konstitucinio Teismo išvados, ar teisingai Bankų įstatymas nustato kreditorių eilę tikimasi sulaukti iki 2014 metų pabaigos. Tačiau nežinia, ar tiek laiko pakaks ginčams su kreditoriais baigti.
„Jau yra precedentas – teismas pripažino, kad bankas iš esmės apgavo indėlio sertifikato turėtoją, kuris, pasirašydamas sutartį galvojo, kad tai yra draudžiama suma. Vadinasi, gali prasidėti teismai ir valstybė vis tiek turės sugrąžinti žmonėms neteisėtai iš jų konfiskuotus pinigus“, – sakė D. Arlauskas.
Procesas truks ilgai
Pasak „Snoro“ bankroto administratoriaus Neilo Cooperio, nors „išaiškinti painias įvairiose šalyse sukurtas finansines schemas, kuriomis pasinaudojant buvo pervesta didelė dalis banko „Snoras“ lėšų, buvo itin sudėtinga užduotis“, ir toliau bus siekiama kiek įmanoma labiau padidinti banko turto, iš kurio bus tenkinami kreditorių reikalavimai, vertę.
Tačiau susigrąžinti prarastas lėšas, atsiskaityti su kreditoriais ir baigti banko likvidavimo procesą trukdo stringanti buvusių banko valdytojų turto paieška bei susigrąžinimas. „Snoras“ dar šių metų gegužę pateikė civilinius ieškinius buvusiems banko vadovams ir pagrindiniams akcininkams Vladimirui Antonovui ir Raimondui Baranauskui. Iš buvusių banko vadovų siekiama prisiteisti mažiausiai 492 mln. eurų (beveik 1,7 mlrd. litų – red. past. ).
Anglijos aukštesnysis teismas priėmė sprendimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones jų turtui, atitinkančiam šią sumą, tačiau V. Antonovas , kuris neigia jam pateiktus kaltinimus, apskundė laikinąsias apsaugos priemones.
Atkakliai siekiantis, kad nebūtų perduotas mūsų šalies teisėsaugai, buvęs pagrindinis banko akcininkas V. Antonovas Lietuvos žiniasklaidai neseniai pareiškė, kad jiedu su R. Baranausku nusprendė bylinėtis Anglijoje, nes „nes tikime, kad teismai čia nepriklausomi“, o byla truks dar ilgai.
Londone šiuo metu gyvenantys buvusieji banko akcininkai, nepaisant to, kad Lietuvos prokurorai yra pateikę Europos arešto orderį dėl jų suėmimo, mūsų šalies teisėsaugai vis dar nepasiekiami – ekstradicijos byla toliau bus nagrinėjama tik 2013 metais.
Bankroto kaina auga
Kiek truks „Snoro“ likvidavimas kol kas galima tik spėlioti. Kaip ir tai, kiek ir kada buvusių bankininkų turto bus sugrąžinta, ir tai, kiek Lietuvai kainuos banko bankroto administratoriaus paslaugos.
Pasak „Snoro“ kreditorių komiteto pirmininkės A. Mažintienės, „banko kreditorių komitetas bankroto administratoriaus komandai yra patvirtinęs išlaidas už laikotarpį nuo 2012 metų kovo 8 d. iki liepos 31 d. , jos sudaro vidutiniškai apie 7 mln. litų per mėnesį. Nuo rugpjūčio 1 d. bankroto administratoriaus komandai nustatytas maksimalus biudžeto limitas mėnesiui, kuris sudaro ne daugiau kaip 5 mln. litų. Bankroto administratoriui N. Cooperiui, atsižvelgiant į jo patirtį sudėtingose bankroto bylose bei Lietuvos aukšto lygio vadovų atlyginimus, nustatyta 100 tūkst. litų mėnesinė alga“.
Įtaka ekonomikai – minimali
„Proceso pradžioje vertinome, kad neigiamas banko „Snoras“ bankroto efektas ekonomikai gali siekti iki 0,5 proc. BVP, tačiau šiuo metu jau aišku, kad jis yra gerokai mažesnis“, – Balsas.lt savaitei teigė Lietuvos banko (LB) atstovai. Jų teigimu, su šiuo banku susiję įvykiai nesulaukė neigiamo atgarsio ir tarptautinėse finansų rinkose.
Tačiau žemyn nudardėjo vyriausybės vertybinių popierių palūkanos (nuo 5,54 proc. pernai iki 3,66 proc. šiemet), o VILIBOR (vidutinės tarpbankinės palūkanų normos) krito rekordiškai žemai (nuo 1,98 proc. pernai spalį iki 0,75 proc. šiuo metu.)
Nepaisant to, teigia LB, neseniai bendra indėlių suma bankuose pranoko sumą, buvusią iki „Snoro“ įvykių. Pernai spalio 14 d. indėliai (įskaitant „Snorą“) bankų sistemoje sudarė 45,51 mlrd. litų, o šių metų lapkričio 1 d. – 45,82 mlrd. litų. Tiesa, Lietuvoje veikiančių bankų sistemos paskolų portfelis, atmetus „Snorą“ per metus išaugo tik 41 mln. Litų arba vos 0,1 proc.
Ko išmokė „Snoro“ istorija?
„Manau, kad sprendimai, kuriuos pasirinko Lietuvos Bankas (LB), Finansų ministerija ir kitos mūsų šalies institucijos, buvo ne patys geriausi. Mes bandėme įtikinti, kad žūstančio banko pagrindu reikia kurti valstybinį komercinį banką. Investuotojai, kurie turėjo po 30, ir daugiau milijonų litų siekiančias sąskaitas „Snoro“ banke, buvo sutikę dalyvauti atnaujinant banko veiklą, pavyzdžiui, formuojant įstatinį kapitalą“, – sakė „Snoro“ banko indėlininkų ir kreditorių asociacijos vadovas D. Arlauskas, pabrėždamas, kad toks sprendimas būtų buvęs naudingesnis.
Bene pagrindinė pamoka, kurią išmokti privertė „Snoro“ istorija – reikia lopyti kredito įstaigų, draudimo įmonių ir kitų finansų rinkos žaidėjų priežiūros skyles. Ir vietoje trijų institucijų atsakingų už priežiūrą liko viena – Lietuvos bankas.
„Pasikeitė finansų rinkos dalyvių priežiūros principai. Priežiūra tapo labiau orientuota į perspektyvą, pradėtas intensyvesnis dialogas su prižiūrimais finansų rinkos dalyviais, daugiau dėmesio skiriama galimoms rizikoms identifikuoti ankstyvoje stadijoje – kas ketvirtį atliekama gilesnė kiekvieno banko veiklos ir rizikų analizė, o nustačius didesnes problemas einama inspektuoti. Daugiau dėmesio skiriama atskirų sektorių sistemiškai svarbiems ir rizikingiausiems finansų rinkos dalyviams“, – Balsas.lt savaitei sakė LB Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis.
Anot jo, pradėtas tobulinti ir teisinis finansų sektoriaus reguliavimas, o teisės aktai taps aiškesni ir suprantamesni visuomenei. Tačiau D. Arlauskas pasigenda asmeninės atsakingų asmenų atsakomybės. „Buvo centrinio banko priežiūra, buvo audituojanti kompanija, Vertybinių popierių komisija stebėjo. Tai kaip galėjo nutikti, kad nėra atsakingų, išskyrus iš LB atleistą Kazimierą Ramoną (buvęs LB Kredito įstaigų priežiūros departamento direktorius – red. past.)? Manau, kad atsakomybę turi prisiimti ir kitos institucijos bei neatsakingai savo darbą atlikę asmenys. Pabrėžiu, asmeniškai, o ne mokesčių mokėtojų pinigais“, – sakė D. Arlauskas.
„Atsakomybė formuoja ir žmogaus požiūrį į darbą. Jeigu jis žinos, kad gali ne tik netekti darbo, jo požiūris ir atsakomybė lygis padidės“, – aiškino D. Arlauskas.
TIK FAKTAI
Banką „Snoras“ Lietuvos vyriausybė nacionalizavo 20011 metų lapkričio 16 dieną. Gruodžio 7 dieną bankui iškelta bankroto byla. Teismui banką pripažinus bankrutavusiu, 2012 metų rugsėjį pradėta jo likvidavimo procedūra.
„Snoro“ kreditorių reikalavimai siekia 6,5 mlrd. litų. Į didžiąją dalį šios sumos (4,05 mlrd. litų) pretenduoja VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, indėlininkams jau pervedusi draudimo išmokas iki 100 tūkst. eurų (345 tūkst. litų).
Didžiausi banko „Snoras“ akcininkai buvo Rusijos pilietis V. Antonovas, kuriam priklausė 68,1 proc. banko akcijų, ir buvęs „Snoro“ valdybos pirmininkas R. Baranauskas, valdęs 25,31 proc. banko akcijų.
