Vilnietis Domantas (vardas pakeistas) skundėsi, kad jo kaimynas už poros tvorų reguliariai kelia droną visiems virš galvų, namų ir kiemų.
„Mes jaučiamės nejaukiai, nežinome, kokiu tikslu tai daroma. Galbūt jis stebi visų mūsų kiemus, filmuoja, kaip kas gyvena, ir t. t.
Ką tokiu atveju daryti, ar taip išvis galima elgtis? Iš kur žinoti, ką jis su ta medžiaga daro?“ – teiravosi Domantas.
Droną naudoti galima, bet filmuoti – ne?
Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis atkreipė dėmesį, kad oro erdvė virš privačios teritorijos nėra privati – ji yra vieša ir bendra.
Anot jo, praskristi virš privačių teritorijų ar kiemų galima laikantis visų konkrečiam bepiločiui orlaiviui ir nuotoliniam pilotui keliamų reikalavimų.
Vis tik jis pabrėžė, kad tokiu atveju yra draudžiama daryti nuotraukas ar vaizdo įrašus, kuriuose galima atpažinti privačius asmenis, stebėti ir rinkti informaciją apie juos ar jų turimą turtą.
Pasak advokatų kontoros „Imago Lex Proškin ir partneriai“ teisės specialistų, nenorint konflikto su kaimynu, pirmiausia būtų galima raštu oficialiai (surinkus parašus) kreiptis į tą kaimyną ir įspėti jį apie jo daromus pažeidimus.
Ten aiškiai nurodyti, kad gyventojai nesutinka būti filmuojami ir kad pakartotinio tokio pažeidimo atveju jie kreipsis į teisėsaugos institucijas.
Teisininkų teigimu, jeigu kaimynas ignoruotų tokį gyventojų raštą, tai būtų papildomas įrodymas, turintis teisinės reikšmės sprendžiant dėl tokio asmens nuobaudos.
Štai ką pataria daryti ir kur kreiptis
Pašnekovai pabrėžė, kad norint tokį kaimyno elgesį apskųsti, reikėtų surinkti kuo daugiau įrodymų.
Pvz., patiems nufilmuoti ar nufotografuoti, kaip dronas skrieja virš arba šalia jų teritorijos, taip pat pasikviesti liudytojus, kurie būtų pasirengę liudyti policijoje ar teisme, vardijo teisininkai.
R. Matonis papildė, kad gyventojai taip pat turėtų surinkti informacijos apie bepilotį orlaivį valdantį pilotą.
Pvz., užfiksuoti, į kokį namą ar teritoriją bepilotis orlaivis nusileido arba kokia transporto priemone naudojasi pilotas.
„Pirmiausia gyventojai gali kreiptis į policiją. Patikslinus ir įvertinus įvykio aplinkybes, tolimesnis tyrimas gali likti policijoje (neteisėtas informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimas).
Tyrimas gali būti perduotas Lietuvos transporto saugos administracijai (bepiločių orlaivių naudojimo taisyklių pažeidimas) arba gali būti nurodyta kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka (teisė į privatų gyvenimą ir jo slaptumą)“ – dėstė R. Matonis.
Už filmavimą – baudos ir žalos prisiteisimas
„Imago Lex Proškin ir partneriai“ atstovų aiškinimu, jeigu asmuo būtų užfiksuotas kameros (drono), jis turėtų teisę reikalauti nutraukti neteisėtą filmavimą.
Taip pat tokiam asmeniui turėtų būti leista susipažinti su filmuota medžiaga, kurioje jis užfiksuotas. Jei jis norėtų, jis turėtų teisę reikalauti, kad filmuota medžiaga būtų ištrinta.
„Toks asmuo turi teisę siekti, kad neteisėtai jį filmavęs asmuo būtų patrauktas atsakomybėn ir nubaustas.
Taip pat jis turi teisę pareikšti ieškinį teisme ir reikalauti turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo“, – vardijo teisininkai.
R. Matonis įspėjo, kad už bepiločių orlaivių naudojimo taisyklių pažeidimus yra numatyta administracinė atsakomybė, t. y. baudos nuo 100 iki 1500 eurų.
Taip pat gali būti skiriamas bepiločio orlaivio, jo nuotolinio valdymo įrangos konfiskavimas.
Tuo metu teisininkai vardijo, kad už neteisėtą informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimą gresia ir baudžiamoji atsakomybė: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 3 metų.
Kada filmuojant reikia ar nereikia sutikimo?
Teisininkai primena, kad, pagal bendrą taisyklę, fizinis asmuo gali būti filmuojamas, fotografuojamas ar stebimas tik jo sutikimu.
Asmens sutikimo nereikia, jeigu filmavimas, fotografavimas ar stebėjimas yra susijęs su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama, filmuojama ar stebima viešoje vietoje.
„Tačiau net ir tokiais atvejais asmens nuotraukos ar vaizdo įrašo negalima demonstruoti, atgaminti ar parduoti, jeigu tai pažemintų asmens garbę, orumą ar dalykinę reputaciją.
Draudžiama skleisti surinktą informaciją apie asmens privatų gyvenimą, nebent, atsižvelgiant į asmens einamas pareigas ar padėtį visuomenėje, tokios informacijos skleidimas atitinka teisėtą ir pagrįstą visuomenės interesą tokią informaciją žinoti“, – dėstė pašnekovai.
Kalbėdami apie saugos kameras jie pabrėžė, kad neturint kaimynų sutikimo saugos kameros negali filmuoti kaimynų langų, kiemų, namų ir kitos kaimynų privačios teritorijos.
Reikalavimai dronams ir jų savininkams
Policijos departamento atstovas primena, kad Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, bepilotį orlaivį (sveriantį daugiau negu 250 gramų arba naudojantį vaizdo / garso fiksavimo įrangą) turintys asmenys turi užsiregistruoti kaip bepiločio orlaivio naudotojai.
R. Matonis vardijo, kad skrydžiai yra skirstomi į 3 kategorijas: atvirąją, specialiąją ir sertifikuotąją, o jose skiriasi reikalavimai skrydžiams ir pilotams.
Anot pašnekovo, atviroji kategorija yra pati aktualiausia ir populiariausia, kadangi jai nereikia gauti leidimo atskirai kiekvienam skrydžiui. Ji skirstoma į 3 papildomas pakategores:
- A1 – galima skristi virš pavienių pašalinių žmonių, tankiai gyvenamų teritorijų, negalima skristi masinių renginių metu ar virš žmonių susibūrimų (reikalavimas pilotui su C1 klasės orlaiviu – įgyti Internetinio mokymo baigimo patvirtinimo pažymėjimą A1/A3);
- A2 – galima skristi virš tankiai gyvenamų teritorijų (reikalavimas pilotui – įgyti Nuotolinio piloto kvalifikacijos pažymėjimą A1/A3 ir A2);
- A3 – galima skristi už tankiai gyvenamų teritorijų ribų, kur nėra pašalinių žmonių (reikalavimas pilotui – įgyti Internetinio mokymo baigimo patvirtinimo pažymėjimą A1/A3).
Policijos atstovas taip pat paminėjo ir pagrindinius reikalavimus skrydžiams, pagal kuriuos skrydžiai gali būti vykdomi tik iki 120 m. aukščio nuo žemės ar vandens paviršiaus.
Pilotas prieš tai turi pasitikrinti neskraidymo zonų žemėlapius, nepaleisti skrendančio bepiločio orlaivio iš akių (tiesiogiai matomi skrydžiai), išlaikyti saugų atstumą nuo pašalinių žmonių ir gyvūnų, gerbti kitų žmonių privatumą, laikytis bepiločio orlaivio instrukcijoje nurodytų reikalavimų ir ribojimų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
