Sostinės Savivaldybės Miesto plėtros departamento vadovas, vyriausiasis Vilniaus miesto architektas Mindaugas Pakalnis pasitelkęs Eurostato duomenis prognozuoja – Vilniaus išaugs kitų regionų sąskaita.
„Iš to seka ir daug kitų dalykų. Iš esmės Vilnius auga todėl, kad Vilnius nusiurbia kitų aplinkinių regionų gyventojus. Analogiškos problemos ir kaimynystėje, taip ir Taline buvo.
Jei vertinsime potencialių gyventojų skaičių kuris gali persikelti į Vilnių tai turime daug didesnį potencialą nei Ryga ar Talinas, kur trečdalis gyventojų gyvena sostinėje, o pas mus mažiau nei ketvirtis. Tad turime didelius šansus tapti vieno miesto šalimi. Ir sėkmingai tampame. Ar tai gerai ar blogai, man atrodo, kad blogai, bet su tuo susiduriame. Kol kas visos politinės pastangos išgelbėti Lietuvos regionus nebuvo sėkmingos“, – kalbėjo M. Pakalnis.
Vilniaus iššūkis – ką daryti su sovietmečio statybos kvartalais?
5 – 10 metų tiek liko iki kol Vilniuje prasidės procesai jau matomi užsienyje – senų namų griovimas ir vietoje jų, statymas naujų. Tokia praktika jau populiari Vokietijoje. Mat renovacija buto patrauklesniu nepadaro.
„Vidurinėje Vilniaus zonoje, sovietmečio statybos kvartaluose, ten daugiausia žmonių gyvena, renovuoti būstą daugiausia, o gyventojai turi per mažas pajamas, kad tą patys galėtų padaryti. Pagrindinė problema ne šiluminė varža, bet blogas suplanavimas, atviros erdvės, nesaugi aplinka. Jei rinkoje populiarūs butai su bendra svetaine ir erdve šeimai, tai čia atskiri kambarėliai, kiekvienas užsidaręs ir jaunai šeimai tai nepatrauklu. Tai šiltinkim kiek norim tą namą, jei jis nepatrauklus viduje, jis nesugrąžins ten žmonių“, – sako architektas.
Kokios galimos alternatyvos? Griaunami namai, perplanuojami kvartalai, statomi nauji namai arba modernizuojami kvartalai apšildant esamus namus, sutvarkant viešąsias erdves, arba numatomas pastatų rekonstravimas didinant jų aukštingumą, nesiplečiant teritoriškai.
„Reikia atiduoti pirmus aukštus žmonėms, padaryti privatesnes erdves. Tvoros kai kam atrodo nusikaltimas šituose rajonuose, bet rytų Vokietijoje kaip susitapatinimo ženklas naudojamas – čia mano, aš čia nešiukšlinu. Tą bandėme ir Žirmūnų rajone daryti. Deja tas nepavyko, to nerėmė valstybė savo programomis.
Naujos statybos atsiradimas šituose rajonuose didelė problema, gyventojai pyksta. Mes norėtume, kad jei ateina nauja plėtra būtų prisidedama prie jų infrastruktūros atnaujinimo, tokia sąlyga visiems vystytojams.
Tai yra galbūt kelias griauti ir naujus statyti. Bet reikia racionaliai elgtis įvertinti vertę kurią turim, kurią gaunam renovuodami ir tą, kurią būtų galima gauti nugriovus ir pastačius iš naujo“, – svarsto M. Pakalnis.
Pagrindinis argumentas, dėl ko verta tokius namus griauti tai, kad pagal tyrimus jaunimas nesirenka butų senos statybos namuose. Ir nesvarbu jie renovuoti, ar ne, nes daug svarbiau paties buto išplanavimas, terasos, privati erdvė. Renovacija gali atsipirkti tik tuose miestuose, kur nėra daug naujos statybos butų. Tai priešingas vaizdas Vilniui.
„Tikrai yra Vilniuje kvartalų aplink Savanorių prospektą, Naujamiesčio pietinėje dalyje, pirmieji stambiaplokščiai namai, kur iš tikro labai nekokybiškas būstas, jokių sąlygų nebetenkina reikalavimas. Yra seni pastatai, visa aplinka susidėvėjusi ir dar dėti visuomenės pinigus į tų pastatų atnaujinimą, mano nuomone, yra per brangu.
Pats padariau klaidą jaunystėje, kai renovavau savo moskvyčių. Sudedi laiką vertės, bet vis tiek negalėjau važinėti nes jis buvo senas ir nepatogus. Taip ir su renovacija. Rajoniniai miesteliai kai kurie jau ir griauna tuos daugiabučius. Viešvilėje nugriovė vieną daugiabutį nes nebeliko gyventojų, stovėjo tuščias. Tai pats gyvenimas privers imtis kitų sprendimų.
Reikia didesnės paletės suteikimo priemonių renovacijai, ne vien tik sienų varžos padidinimui, bet ir virtuvių, lodžijų praplėtimui, terasų įrengimui, kelių kambarių apjungimui, pirmų aukštų pertvarkymui ir sutvarkymui teritorijos prie jų. Nes dabar butai pirmame aukšte yra prastesni, o tokios terasos, kur žmonės savavališkai pasidaro, tai labai padidina vertę“, – naujienų portalui tv3.lt pasakoja M. Pakalnis.
Tad vietoje renovacijų, Vilniaus ateitis – rekonstracijos. Tai yra dalinis namų nugriovimas, perstatymas ir papildomas apstatymas.
„Kai kuriuos iš tų namų su daugybe aukštų reikia griauti. Reikia skaičiuoti. Olandai, pavyzdžiui, turi mechanizmą kaip griauti. Jie konferencijoje pristatinėjo, kaip panašų į Karoliniškių laikmečio, tik daug intensyvesnį, kvartalą griauna visą ir stato naują. Įsivertinę kad vertė didesnė būtų, ten yra įstatyminės galimybės miesto tarybai priėmus sprendimą tokius veiksmus daryti. Tada įsijungia kompensavimo už paimamą turtą mechanizmas, tu gali grįžti į tą rajoną gyventi, yra kompensuojama analogišku turtu. Tai yra susitarimai bendruomenėje, kažkada ir mes apsitarsim.
Kažkada bandėm skaičiuoti, kai buvo tas skandalas, kai renovacijai skirti pinigai prakabėjo keturis metus, už juos buvo galima išpirkti dalį kvartalo už rinkos kainą, pavyzdžiui, kažkurį iš tų bendrabučių kvartalų kaip prie Ozo g., Kalvarijų g. sankryžoje, ir už tuos pinigus pastatyti naują modernų kvartalą. Pinigai būtų negulėję, prasisukę ir atnešę naudą visuomenei ir iš kitos pusės, socialinės problemos būtų išspręstos“, – įsitikinęs vyriausiasis Vilniaus architektas.
Skatins dvibučių namų statybas
Vertinant tą būstą, kuris dabar yra Vilniuje, vienam gyventojui tenka 25 kv. metrų, europinis rodiklis – 35 kv. metrų. M. Pakalnio teigimu, galima pastatyti ketvirtį dar dabar esančio būsto ir tik tada pasiektume europinį rodiklį. Per metus reikia statyti apie 250 tūkst. kv. metrų tam, kad būtų pasiektas skaičius. Tai realu.
Tačiau nuo naujų statybų priklausys, kaip susiformuos Vilnius.
„Paskutinė mada viešbučiai – daugiabučiai. Praktiškai statomi naujieji bendrabučiai. Nesuprantu žmonių, kurie investuoja savo pinigus į tokį turtą, nes tai iš principo tie patys bendrabučiai su kuriais dabar nežinome ką daryti. Nenorėčiau, kad mano vaikai augtų tokios komunos bendrabučio pasekmėje.
Gerasis pavyzdys, kai prie namo yra terasa, ar ant stogo yra terasa, kažkokie individualūs įėjimai.
Su bendrovių planu galvojame teikti paramą tokios tipologijos statybai, tai yra tas Santariškių kvartalas statytas didžiųjų vystytojų. Tai dvibučiai namai, kur vienas turi terasą prie namo, kitas ant stogo ir jau turima infrastruktūra. Tai stengsimės tokią erdvę paskatinti“, – pasakojo vyriausiasis Vilniaus miesto architektas.
