Kaip sakė komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė, pirmadienį komiteto nariams Akcizų įstatymo pataisos bus pristatytos, vyks diskusijos su verslo ir institucijų atstovais, o trečiadienį komitete numatomas balsavimas. Tada komiteto išvadą ir pataisas svarstytų Seimas ir dėl jų apsispręstų iki liepos.
„Gal Seimas per pusę kadencijos gali kažką nuspręsti tais klausimais. Norime apsukų, labiau su gyvenimu judančių“, – BNS teigė M. Lingė.
Jis patikino, kad kol kas nėra politinių susitarimų, iki kada Seime turėtų būti priimti pakeitimai.
„Nėra to tokio užsibrėžto (termino – BNS). Vyriausybė ateis su mokesčių paketu ne anksčiau gegužės, tai norėtųsi su akcizais ir išjudėti, nes prabanga beveik pusantrų metų įšaldyti sprendimo priėmimą“, – teigė M. Lingė.
Anot jo, kadangi projekte numatoma, kad kai kurios nuostatos įsigalioja nuo 2024 metų, priėmimas turėtų įvykti iki kol Seimas išeis vasaros atostogų, kad liktų pusmetis iki jų įsigaliojimo.
M. Lingė taip pat pabrėžė, kad žaliojo kurso paketas yra svarbus Lietuvai siekiant gauti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF fondo) lėšas, kurios dabar yra įšaldytos, nes Lietuva neįvykdė įsipareigojimų Europos Sąjungai dėl dviejų rodiklių, susijusius su mokesčių peržiūra nekilnojamojo turto ir aplinkosaugos bei taršos srityse.
Pirmieji siūlymai iš žaliosios mokesčių pertvarkos paketo Seimui buvo pateikti 2021 metų gruodį. Iki šiol pataisos nėra apsvarstytos komitetuose, nors kai kurie pakeitimai turėjo įsigalioti jau nuo šių metų.
Pataisas buvo atidėjęs Kaimo reikalų komitetas, kai 2022 metų sausį nepritarė Aplinkos ministerijos siūlymams dėl pigesnio dviejų rūšių kuro žemdirbiams ribojimų.
Komitetas nesutiko, kad būtų naikinamos lengvatos „žaliajam“ ir „raudonajam“ dyzelinui – žemės ūkyje naudoti skirtiems gazoliams (žymėtiems dyzeliniams degalams) ir šildymo arba krosnių kurui, kuris naudojamas ir grūdų džiovyklose.
Aplinkos ministerija siūlo, kad dyzelinui, skirtam naudoti žemės ūkio veikloje, akcizas liktų 60 eurų už 1 tūkst. litrų, tačiau šio kuro žemdirbiai įsipilti bet kiek nebegalėtų dėl „lubų“, kurios 2024 metais būtų 100 tūkst. litrų. Vėliau „lubos“ žemėtų, pavyzdžiui, 2025-ųjų liepą – iki 50 tūkst. litrų.
Pataisomis ketinama įvesti anglies dioksido (CO2) dedamąją – akcizų tarifo dalis eurais, taikoma akcizais apmokestinamiems produktams. Pavyzdžiui, 1 tūkst. litrų benzino šis mokestis 2025 metais siektų 24 eurus ir kasmet didėtų po 24 eurus, kol 2030 metais pasiektų 144 eurus.
Dedamoji taip pat būtų taikoma žibalui, gazoliams, mazutui, angliavandeniliui (išskyrus gamtines dujas), akmens angliai, koksui, lignitui, šildymui skirtoms durpėms, o nebūtų taikoma šildymui skirtam kurui arba kai kuriais atvejais variklių degalams stacionarioje įrangoje ar naudojamoje statyboje ir kitais atvejais.
Akcizų įstatymo pakeitimai liečia šildymui naudojamas kuro rūšis, taip pat dalį transporto kuro. Pataisomis ketinama didinti akcizus taršiausio kuro rūšims, atsisakoma lengvatų iškastiniam kurui, pavyzdžiui, angliai. Didėtų akcizas ir šildymui skirtam dyzelinui, vadinamajam buitiniam krosnių kurui
Pakeitimai numato, kad akcizai neliečiami benzinui iki 2025 metų, tuo tarpu dyzelinas būtų palaipsniui suvienodinamas su benzino akcizais tam, kad nebūtų ekonominės paskatos rinktis taršesnį dyzeliną.
Taip pat numatoma 2023-2025 metais siaurinti iškastiniam kurui taikomas akcizų lengvatas arba jų išvis atsisakyti, didinti akmens anglies, kokso ir lignito akcizus, taip pat įvesti akcizą šildymui skirtoms durpėms.
Gamtinėms dujoms, kurios tiekiamos buitiniams vartotojams, būtų taikomas 0,50 euro už vieną megavatvalandę akcizo tarifas.
Vyriausybė savo programoje yra nusimačiusi iki 2024-ųjų panaikinti mokesčių lengvatas iškastiniam kurui, peržiūrėti akcizų taikymą energetiniams produktams, nuo 2025-ųjų įtraukiant anglies dioksido dedamąją į energinių produktų apmokestinimą, ir nustatyti akcizus šildymui naudojamoms durpėms, įskaitant durpių briketus.
