Kaip Eltai teigė komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis, studija „Dėl Lietuvos ūkinių gyvūnų veislininkystės vystymosi krypčių ir skatinimo priemonių iki 2050 metų“ svarbi, nes šiuo metu Lietuvos gyvulininkystė yra atsilikusi, nepakankamai susitelkianti į veislių gerinimą.
„Kadangi mes neturime jokios skatinančios programos veislinei gyvulininkystei vystyti, tai turime išsiaiškinti, ko turime siekti. Nes visada deklaruojame, kad gyvulininkystė yra prioritetas, bet be veislininkystės, gaunasi toks atsilikusi forma“, – Eltai sakė V. Pranckietis.
Taip pat komiteto pirmininkas paminėjo, kad komoranų klausimas keliamas dėl jų keliamos žalos žuvininkystės ūkiams. Pasak jo, bus bandoma atrasti, kas trukdo kontroliuoti jų populiacijas.
„Kormoranai tai yra didžiulė problema žuvininkystės ūkiams. Šis klausimas yra keliamas kiekvieną pavasarį ir vasarą. Ir kol neturėsime normalaus reguliavimo, tol tie klausimai ir bus keliami. Yra pakviesti žuvininkystės ūkių atstovai, jie papasakos apie tas bėdas. Taip pat norime išgirsti iš Aplinkos ministerijos, kas trukdo leisti reguliuoti populiacijas. Nes ES dokumentai lygtais neuždraudžia valstybėms narėms to nuspręsti“, – aiškino jis.
Komiteto posėdyje turėtų dalyvauti Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūros, Lietuvos pieninių galvijų gerintojų, Lietuvos galvijų gerintojų, Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų, Lietuvos galvijų veisėjų, Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų, Lietuvos avių augintojų asociacijų, žemdirbių savivaldos organizacijų ir Nacionalinės akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacijos atstovai.
