Giedrė Sankauskaitė
Šiuo metu dėl infliacijos galime jaustis pakankamai drąsiai. Šildymo sezonas nebus brangesnis, jis atpigs daugelyje šalies savivaldybių. Taip ketvirtadienį žurnalistams sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
„Lietuva ir toliau gyvens mažos infliacijos sąlygomis“, – kevirtadienį po SEB banko Lietuvos makroekonomikos apžvalgos žurnalistams sakė G. Nausėda. SEB banko prezidento patarėjas taip pat pažymėjo, kad šiais metais padidinus mėnesinį minimalų atlyginimą iki 1100 litų, tai biudžetui kainavo 200 mln. litų. „Be to Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai kainuos apie 180 mln. litų“, – skaičiuoja ekonomistas. Kitais metais šių išlaidų jau nebus, tad, pasak jo, „jau 380 mln. litų bus daugiau mūsų biudžete, palyginus su šiais metais“. Būtent šios įplaukos į biudžetą, pasak G. Nausėdos, leis protingu mąstu atstatyti viešojo sektoriaus atlyginimus.
„Ekonominės prielaidos tam daryti tikrai yra“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė G. Nausėda. Ekonomika.lt primena, kad Seimas praeitą savaitę nusprendė nuo spalio didinti darbo užmokestį daliai valstybės tarnautojų – teisėjams, specialiųjų tarnybų, krašto apsaugos, kalėjimų darbuotojams, viceministrams ir Seimo narių padėjėjams. Pakeitimai numato, kad nuo 5 iki 20 procentinių punktų didinami valstybės tarnautojams sumažinti priedai už kvalifikacines klases. Tačiau šių kategorijų tarnautojams atlyginimai ikikrizinio darbo užmokesčio vis tiek nepasieks, nes jų tarnybinės algos bazinis dydis lieka 450 litų, o ne 490 litų, kaip buvo 2008-aisiais. SEB analitikų teigimu, nors formaliai nedarbo lygis tebėra dviženklis, jau dabar jaučiamas daugelio profesijų ir kvalifikacijų darbuotojų trūkumas, kurio neįmanoma užpildyti nekeliant algų. Šis „butelio kaklelio“ efektas ateityje pasireikš dar smarkiau ir egzistuos tol, kol pabrangusi darbo jėga privers įmones koreguoti savo gamybos planus ir skatins pereiti prie mažiau darbui imlių technologijų.
Pasak SEB banko analitikų, tik ekonomikos kilimui įsibėgėjus, darbo užmokesčio plėtra nebeatsilieka nuo įmonės pajamų augimo tempų, o vėlyvoje pakilimo stadijoje – net juos pranoksta. Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį 2013 metų ketvirtį nedarbo lygis Lietuvoje sudarė 13,1 proc., o antrąjį ketvirtį – jau tik 11,7 proc.
