Kasė rankomis
Savarankiškai ūkininkauti Jurevičiai pradėjo palyginti vėlai – 2003-iaisiais. Per tuos penkiolika metų jie išbandė daugybę žemės ūkio šakų, tačiau galiausiai apsistojo ties daržovių ir javų auginimu. Tiesa, verta paminėti, kad darbas žemės ūkyje jiems nebuvo svetimas – Remigijus anksčiau dirbo žemės ūkio bendrovėje. Savarankiško ūkininkavimo pradžia Čyčkų kaimo gyventojams nebuvo lengva – nuosavos žemės jie neturėjo, tačiau noras dirbti ir užsidirbti buvo stipresnis už bet kokius sunkumus. Šiandien ūkininkavimas jiems yra tapęs ir verslu, ir gyvenimo būdu.
Dabar Jurevičiai ūkininkauja maždaug 100 hektarų plote, didžiąją dalį jo užima javų, rapsų ir bulvių laukai. Bulvėmis kasmet užsodina 14–15 hektarų, dar apie pusę hektaro skiria burokams.
„Bulves auginame nuo pirmųjų ūkininkavimo dienų. Iš pradžių jos užėmė apie 30 arų, vėliau plotai didėjo. Netgi turėdami tris hektarus bulvių jas vis dar rinkdavome rankomis. Kombainą įsigijome vėliau, tad pradžia buvo išties nelengva“, – pasakojo R.Jurevičius.
Realizuoja be problemų
Bulvių verslas Jurevičiams sekasi gana neblogai, nors praėjęs ruduo jų nenudžiugino – net 3 hektarai bulvių liko nenukasti, juos teko užarti. Be to, bulviakasis vėlavo – paprastai jis spalį jau būna baigtas, o pernai bulvės laukuose dar buvo ir lapkritį.
„Tokių prastų metų kaip buvo pernai tikrai niekas neatsimena. Nepaisant visko, per žiemą tiek bulvės, tiek burokai išsilaikė gana neblogai. Burokai jau beveik visi realizuoti, o bulvių dar šiek tiek liko. Manau, problemų dėl jų pardavimo šiemet tikrai nekils“, – optimizmo neslėpė R.Jurevičius.
Nors dėl saulės trūkumo praėjusiais metais bulvės brendo lėčiau nei įprastai, bet dėl didelio drėgmės kiekio šakniagumbiai užaugo pakankamai dideli. Paprastai iš vieno hektaro Jurevičiai kasmet prikasa maždaug 30 tonų bulvių.
Šiuo metu Čyčkų ūkininkai savo užaugintą produkciją gabena į keletą Vilkaviškio maitinimo įstaigų, taip pat veža į kelias įmones Kaune bei Vilniuje. Iš suvalkiečių prikastų bulvių gaminama šalyje gana populiari cepelinų tešla, todėl gali būti, kad ir nemažai „Valstiečių laikraščio“ skaitytojų yra ragavę patiekalų iš Jurevičių bulvių.
„Turėjome planų savo užaugintą produkciją tiekti Druskininkų sanatorijoms bei kai kurioms kitoms šio miesto įstaigoms, bet sužinojome, kad jos perka tik jau nuskustas daržoves. Konkurencija yra toks dalykas, kad laimi tie, kurie bent vienu žingsneliu atsiduria priekyje. Planuojame investuoti į skutimo įrangą, tačiau kol kas susilaikome nuo šio žingsnio, vis dar svarstome“, – mintimis pasidalijo D.Jurevičienė.
Paprastai Čyčkų ūkininkai sodina jau laiko patikrintų veislių Laura ir Vineta bulves. Aišku, kartais išbando ir naujas veisles, tačiau rizika ne visada duoda teigiamų rezultatų. Pavyzdžiui, Jurevičiai buvo pasodinę ankstyvųjų bulvių, kurios dirvoje atrodė puikiai, tačiau derlių buvo sunku išlaikyti ilgesnį laiką. Anot Remigijaus, būsimas pelnas vienodai priklauso tiek nuo užderėjusio derliaus, tiek nuo sugebėjimo jį išlaikyti geros prekinės išvaizdos ilgą laiką.
Išbandė daug ką
Sutuoktiniai ūkininkavimo pradžioje kurį laiką užsiėmė ne tik augalininkyste, bet turėjo ir karvių bei mėsinių galvijų ūkį. Tiesa, pienininkystės sektoriuje ne viskas klojosi taip gerai, kaip tikėjosi. Kelios karvės nugaišo, ir kai Jurevičiai nusprendė galutinai jų atsisakyti, iš draugų dovanų gavo… karvę. Tuomet šeima pasinaudojo Europos Sąjungos parama ir įsigijo melžimo įrangą, įsipareigojo šių galvijų bandą padidinti bent iki 14. Ūkyje buvo ir apie dešimt mėsinių galvijų. Galutinai karvių Jurevičiai atsisakė maždaug prieš dešimtmetį, nors buvo itin skaudu skirtis su šiais galvijais.
„Per ūkininkavimo metus išbandėme daugybę dalykų. Žiūrėdavome, ką galime užauginti, o vėliau parduoti geromis kainomis. Iš žemės norėjome išgauti viską, kas tik įmanoma. Deja, fortūna dažnai mums atsukdavo nugarą“, – apgailestavo R.Jurevičius.
Čyčkuose gyvenantys ūkininkai kažkada bandė auginti pašarinių runkelių sėklas, tačiau bedžiovinant pelės jas sugraužė. Buvo bandymų auginti ir morkas, bet ir šios tą sezoną supuvo dar žemėje. Vienais metais Jurevičiai ypač džiaugėsi gausiu kopūstų derliumi, bet tada jie gerai užderėjo visoje Lietuvoje, tad paprasčiausiai nebuvo kam jų parduoti – daugiau nei 20 tonų šių daržovių tąsyk tiesiog supuvo.
Prognozuoti sunku
Nemažą dalį suvalkiečių ūkininkų plotų šiuo metu užima javai ir rapsai. Gamtos sąlygos kone kiekvienais metais iškrečia kokių nors netikėtumų. Pavyzdžiui, ir šiemet kol kas dar besitęsianti žiema Jurevičiams kelia nemažai nerimo – jie baiminasi, kad pasėliai nebūtų iššalę.
„Kol pasėliai buvo po sniegu, atrodė, kad viskas lyg ir neblogai, bet neseniai paspaudęs šaltukas ir stingdantis šiaurės vėjas gali būti padarę neatitaisomos žalos. Bus matyti, kai pradės vegetuoti augalai. Ypač neramu dėl rapsų. Dėl kviečių turiu daugiau optimizmo“, – sakė R.Jurevičius.
Jis norėtų dar labiau išplėsti savo ūkį, padidinti žemės plotus, bet ar tai pavyks, kol kas lieka neaišku. Didžiausia ūkininko svajonė – visiškai modernizuoti darbus, nes rankų darbas, pasak jo, – labai brangus.
„Žemės kaina šiuo metu – nesuvokiamai didelė. Galbūt geriau pagalvoti, kaip iš jau turimų plotų išgauti didžiausią įmanomą naudą, o ne investuoti į naujas žemes ir nežinoti, ar investicijos kada nors atsipirks“, – svarstė Vilkaviškio rajono kaimo ūkininkas.
Aktyvūs bendruomenės nariai
Remigijus kartu su žmona Daiva ir dukterimis Diana, Paulina bei mažąja Smilte randa laiko ne tik ūkio darbams, bet ir namų aplinkai tvarkyti. O darbų čia tikrai netrūksta: reikia ir veją nupjauti, ir gėlynus prižiūrėti. Negana to, Jurevičiai yra aktyvūs Čyčkų kaimo bendruomenės nariai, seniūno pagalbininkai.
„Šiuo metu mūsų kaimo bendruomenė yra gana aktyvi. Kai griuvo žemės ūkio bendrovės, kurį laiką žmonės gyveno kas sau, užsidarę savo namuose. Labai trūko bendruomeniškumo, gal todėl ir pradėjo kurtis bendruomenės. Manau, tiek mums, tiek kitiems žmonėms reikia veiklos ir bendrų interesų“, – kalbėjo pašnekovas.
Smulkiesiems reikia paramos
VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, apie 80 proc. įregistruotų žemės ūkio valdų yra valdos, kurių ūkių dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, yra iki 8 tūkst. eurų, t. y. smulkieji ūkiai. Daugelyje ES šalių šie ūkiai svarbūs dėl socialinių, ekonominių ir aplinkosauginių aspektų, smulkieji ūkininkai sudaro didžiąją tiesioginių išmokų gavėjų dalį. O Lietuvoje ūkininkai pasigenda konkrečių darbų, kad tuštėjantys kaimai suklestėtų.
Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonei Parama smulkiesiems ūkiamsįgyvendinti buvo skirta beveik 12 mln. eurų (naujoms paraiškoms). Per 2015–2016 m. buvo trys paramos paraiškų priėmimo etapai paramai gauti ir net 808 smulkieji ūkininkai buvo patvirtinti paramos gavėjais. 2017-aisiais paraiškos nebuvo renkamos.
Norint paskatinti smulkiuosius ūkininkus modernizuoti savo ūkius ir tapti konkurencingesniems rinkoje, buvo nuspręsta perskirstyti Lietuvos kaimo plėtros programos 2014–2020 m. lėšas ir veiklos sričiai „Parama smulkiesiems ūkiams“ skirti papildomai15 mln. eurų.
Ši veiklos sritis – viena patraukliausių, nes paramos intensyvumas siekia net 100 proc., o ją gauti galima ne tik žemės ūkio technikai, įrangai įsigyti ar gamybiniams pastatams statyti, bet ir ūkiniams gyvūnams, daugiamečiams augalams, statybinėms medžiagoms nusipirkti. Be to, nuo 2018 m. parama gali būti skirta ir naudotiems traktoriams (senesniems kaip 7 metų), kurie turi galiojančią privalomąją techninę apžiūrą, įsigyti.
Reikia ruoštis
Nuo gegužės 2 dienos iki birželio 29 dienos ūkininkai galės teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“.
Šios priemonės prioritetai – ūkių ekonominės veiklos rezultatų gerinimas ir palankesnių sąlygų ūkių restruktūrizavimui ir modernizavimui sudarymas, visų pirma siekiant intensyvinti dalyvavimą rinkoje ir orientavimą, taip pat žemės ūkio įvairinimą.
Priemonės tikslinės sritys – efektyvesnis ūkininkavimas modernizuojant ūkius, užsiimant prekine gamyba bei konkuruojant rinkoje, didinant smulkiųjų ūkių ekonominį gyvybingumą. Pagal veiklos sritį bus remiama žemės ūkio produktų gamyba, prekinių žemės ūkio produktų, pagamintų arba išaugintų ūkyje, apdorojimas, rūšiavimas, pakavimas, perdirbimas ir pateikimas rinkai.
Paramos pagal priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“ gali kreiptis ne jaunesni kaip 18 metų fiziniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir iki paramos paraiškos pateikimo dienos įregistravę žemės ūkio valdą ir ūkininko ūkį, kurio dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, yra nuo 4 tūkst. iki 8 tūkst. eurų. Tokie smulkieji ūkiai Lietuvoje sudaro apie 20 proc. visų žemę deklaravusių ūkių. Jie sugeba lanksčiau prisitaikyti prie įvairių aplinkos bei rinkos pokyčių, taip pat kuria darbo vietas kaime.
Andrius Grygelaitis
