Prieš metus Kėdainių rajone stumbrų padaryti nuostoliai siekė daugiau nei 67 tūkst. eurų, o praėjusiais metais – daugiau nei 158 tūkst. eurų. Panevėžio rajono ūkininkai 2016 metais patyrė daugiau nei 74 tūkst. eurų, praėjusiais metais (negalutiniais duomenimis) – daugiau nei 101 tūkst. eurų nuostolių.
Įsisuko į pasėlius
Stumbrai ne vieną dešimtmetį puotas kelia Kėdainių rajono ūkininkės Anos Bertulienės laukuose. Ji drauge su sūnumi prižiūri per 400 ha ūkį. Moteris teigė, esą iš pradžių šie stambūs gyvūnai pasėliams padarydavo menką žalą, ji net nesikreipdavo į savivaldybę. Tačiau vėliau, kai stumbrų bandos ėmė didėti, nuostoliai ėmė augti. Pastaruoju metu stumbrai yra įnikę į 200 ha cukrinių runkelių, kviečių, rapsų, žirnių ir pupų laukus, jie nusiaubia 30–50 proc. derliaus.
Ūkininkė atviravo, kad pastebėti ir įvertinti dideliuose plotuose padarytą žalą labai sudėtinga, kartais nuostoliai išaiškėja tik pradėjus nuimti derlių. Vienais metais tik pradėjus kulti kviečius 48 ha lauke buvo pastebėta, kad suniokota 8 ha derliaus.
Ūkininkės laukai, esantys tarp miškų, tapo šių laukinių dykaragių stovėjimo aikštelėmis. Gyvūnai pasėlius trypia, kapsto, juose voliojasi. Kai kur jie išrausia net pusės metro gylio griovius.
A.Bertulienė apgailestauja, kad mūsų šalies valdžia nesprendžia šios opios problemos. „Ūkininkai girdi vien tik pažadus. Nejaugi stumbrus sugaudyti yra taip sunku? Medžiotojai teigia, kad žvėris greitai padėtų sugaudyti. Reikia tik noro turėti, ne tokius dalykus galima sutvarkyti. O čia su stumbrais nesusitvarko“, – nuoskaudas liejo ūkininkė ir pridūrė, kad stumbrai pastaraisiais metais išdrąsėjo, eina į tuos laukus, į kuriuos anksčiau neidavo. Jie nebijo nei technikos, nei žmonių.
Situacija aštrėja
Teigiama, kad šiuo metu Kėdainių rajone laisvai ganosi per 160 stumbrų. Jų padaugėjo ne tik dėl populiacijos augimo, bet ir todėl, kad viena banda perėjo iš Panevėžio rajono į Kėdainių. Laukiniai dykaragiai ne tik siaubia ūkininkų laukus, bet ir ganosi palei greitkelį „Via Baltica“, prisiartina net prie daugiabučių.
„Praėjusią vasarą Šilainių kaime krovininis traukinys partrenkė per bėgius ėjusius tris stumbrus“, – įvykius vardijo Kėdainių rajono savivaldybės Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėjas Algimantas Žvikas. Anot pašnekovo, stumbrų problema rajone tampa nebevaldoma.
Jei valdžia nesiims operatyvių veiksmų, ateityje gali kilti dar skaudesnių įvykių. Kėdainių rajono savivaldybės žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėjas teigia, kad rajone situacija šiek tiek pagerėtų tik tuomet, jei būtų sugaudyta ir iš rajono išvežta bent pusė esamų stumbrų.
Žala išaugo
Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Vytas Jakubonis antrina – pastaraisiais metais stumbrų daroma žala ūkiams didėja. Šie stambūs dykaragiai siaučia tuose pačiuose ūkiuose, niokoja vis didesnius kviečių, miežių, rugių, rapsų, žirnių ir ganyklų plotus. Lietuvos ūkininkų sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininkė Danguolė Kuzmienė pritaria, kad šių žvėrių skaičius jų rajone yra perteklinis. Šiuo metu Panevėžio rajone klaidžioja 56 stumbrai.
Panevėžio rajono ūkininkas Antanas Zopelis sako, kad galingi žvėrys nieko nebijo, trypia pasėlius. Po jų apsilankymo lieka tik juoda žemė. „Jei per laukus praeina 30–40 žvėrių banda, kaip pasėliai gali atrodyti? O stumbrams ne tik pavaikščioti reikia, bet ir pasimaitinti“, – pasakojo vyras, auginantis kviečius ir rapsus. Anot pašnekovo, 20–30 ha laukuose stumbrai kartais suniokoja po 3–5 ha pasėlių.
To paties rajono ūkininkas Rimas Kasčionis, prižiūrintis 700 ha augalininkystės ūkį, teigia, kad dėl stumbrų kiekvienais metais patiria vis didesnių nuostolių. „Šį rudenį pastebėjau, kad jie padarė dar daugiau žalos, kadangi pasėliai buvo daug mažesni ir silpnesni“, – guodėsi vyras. Jis atviravo, kad šią įsisenėjusią problemą bandė spręsti ne vienos valdžios vyrai, tačiau taip ir neišsprendė iki šiolei. „Girdime tik kalbas, bet pasigendame darbų. Reikia dėstyti ne planus, o imtis veiksmų. Stumbrai kaip gyveno čia, taip ir gyvena“, – savo nuomonę išsakė R.Kasčionis. Ūkininkas įsitikinęs, kad valdžios vyrai privalo sukurti vieningą, ilgalaikę stumbrų saugojimo, priežiūros, bandos reguliavimo, maitinimo ir iškėlimo programą, kurią vykdytų bei tęstų. Tik tuomet būtų pasiekta rezultatų.
Problema – ne nauja
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) prie Aplinkos ministerijos Apsaugos ir tvarkymo skyriaus vyriausiasis specialistas Laimutis Budrys sako, kad stumbrų problemos vienu ypu išspręsti negalima. Ji gvildenama ne vienus metus. „Šie žvėrys yra saugomi valstybės. Todėl jų nei medžioti, nei nudaigoti – nevalia. Turime elgtis civilizuotai. Mes juos patys čia atsivežėme ir dabar suprantame, kad buvo pasirinkta ne ta vieta“, – aiškino L.Budrys.
1969 m. iš Rusijos Prioksko terasų rezervato į Pašilių (Panevėžio rajone) stumbryną buvo atvežti pirmieji du belovežiniai stumbrai. 1970-aisiais buvo atvežti dar šeši stumbrai, o 1972-aisiais – dar du. Vėliau 5 stumbrai iš aptvarų buvo išleisti į Pašilių mišką. Taip Lietuvoje buvo pradėta formuoti laisvųjų stumbrų banda. Laisvėje gyvenantys stumbrai pradėjo veistis. Dabar apie stumbryną klajoja apie 50 šių gyvūnų.
Parengtas planas
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Gamtos apsaugos skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas informavo, kad šiuo metu yra parengtas stumbrų apsaugos priemonių įgyvendinimo planas, pagal kurį jie palaipsniui bus perkeliami į aptvarą, įrengtą Dainavos girioje Dzūkijos nacionaliniame parke. Tikimasi, kad po adaptacijos į laisvę išleisti stumbrai įsilies į didžiausią Europoje Belovežo girios stumbrų populiaciją. Įgyvendinus stumbrų perkėlimo planą, jų populiacija Vidurio Lietuvoje turėtų sumažėti iki 60-ies. Stumbrų valdymo plano įvykdymui iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų yra skirta 5.4 mln. eurų, ir dar 56 tūkst. eurų iš struktūrinės paramos lėšų.
VSTT Apsaugos ir tvarkymo skyriaus vyriausiasis specialistas L.Budrys teigia, kad pastaruoju metu vyksta susitikimai su ūkininkais, jie informuojami apie numatytus planus. „Šie veiksmai greitų ir apčiuopiamų rezultatų neduos, kadangi stumbrai – ne naminių gyvulių banda, kurią galima perginti iš vieno lauko į kitą. Stumbrai – atsargūs ir baikštūs. Juos reikia pagauti stacionariomis gaudyklėmis, užmigdyti ir transportuoti specialiu transportu“, – pabrėžė L.Budrys.
Pašnekovas pripažino, kad pastaraisiais metais stumbrų gyvenimas nėra labai orus, jie klajoja ne tik po ūkininkų laukus, bet ir žūva per avarijas. Gyvūnų skaičius yra labai didelis ir jau kelia pavojų žmonių gyvybei bei sveikatai. „Siekdami sumažinti žemės ūkiui daromą žalą, šiais metais išvežėme daugiau nei 100 tonų pašarų. Šerdami stumbrus papildomai siekiame juos nuvilioti nuo ūkininkų pasėlių“, – aiškino L.Budrys.
Faktai
Jau prieš keletą metų buvo bandoma dalį stumbrų perkelti į laikino laikymo aptvarus, ten juos adaptuoti ir išleisti į laisvę miškingesniuose regionuose. Tačiau nebuvo įvertintos žvėrių perkėlimo galimybės. Jie yra labai jautrūs perkėlimui. Visi bandymai pervežti žvėris buvo nesėkmingi, stumbrai nugaišo.
Pradėta stumbrus vilioti į gaudykles. Septyni gyvūnai jau perkelti į laikino laikymo aptvarą Telšių miškų urėdijoje esantį „Žvėrinčių“. Čia numatyta perkelti 20 stumbrų, šiek tiek didesnį skaičių planuojama perkelti į Dzūkiją.
