Pristatydamas naujausias prognozes finansų ministras Vilius Šapoka nuotolinėje spaudos konferencijoje pranešė, kad jeigu pirmąjį šių metų pusmetį virusas bus suvaldytas Lietuvos ekonomika susitrauks mažiausiai -1,3, o daugiausia iki -2,8 proc.
„Jeigu virusas nebus suvaldytas nei Lietuvoje, nei Europoje, per pirmą pusmetį, šitie skaičiai bus visai kitokie“, – kalbėjo ministras.
Jis pripažino, kad karantinas, dėl kurio sustojo daugelis verslų, tęsis ilgiau nei pradžioje manyta.
„Niekas neturi iliuzijų, kad paskelbtas dviejų savaičių karantinas po dviejų savaičių ir pasibaigs. Tikrai turime ruoštis ilgesniam karantinui“, – kalbėjo V. Šapoka. Tačiau, anot jo, kiek tiksliai jis tęsis, geriausiai atsakytų medikai.
Finansų ministerija prognozuoja, kad užimtų gyventojų skaičius šiemet turėtų sumažėti 2 proc. punktais, arba kiek daugiau nei 27 tūkst., o užimtumas labiausiai bus paveiktas šalies paslaugų sektoriuje.
Ateinančiais metais atsigavus ekonominiam aktyvumui užimtų gyventojų skaičius esą padidės 0,6 proc., nedarbo lygis turėtų mažėti iki 7,3 proc., prognozuoja ministerija.
Darbo pajamų mažėjimo 2020 m. tendencijas prislopins Vyriausybės numatytos ekonomikos skatinimo priemonės. Šiemet darbo užmokestis galėtų augti 5,6 proc., tačiau augimo lėtėjimo tendencijos užsitęs.
Ministerija tikisi, kad vidutinis darbo užmokestis šiemet bus 1368,8 euro neatskaičius mokesčių, t.y. apie 70 eurų didesnis nei praėjusiais metais. Gyventojų pajamų augimo, anot finansų viceministrės Miglės Tuskienės, vis dar tikimasi dėl to, kad Seimas priėmė priemonių planą, numatantį pagalbą darbo vietų išlaikymui ir gyventojų pajamų palaikymui.
Kainos šalyje vidutiniu laikotarpiu augs nuosaikiai apie 2,3 proc. Vidutinis metinis kainų pokytis šalyje kasmet vidutiniškai sieks apie 2 proc. Darbo užmokesčiui didėjant sparčiau nei infliacijai, gyventojų perkamoji galia augs visą vidutinį laikotarpį, tikisi ministerija.
Manoma, kad sutrikusios tiekimo grandinės lems gamybos mažėjimą Lietuvoje, o sumažėjusi užsienio paklausa neigiamai veiks eksportuojančias įmones.
Be to, mažesnė vidaus paklausa pasijaus paslaugų ir prekybos sektoriuose. Kelionių, apgyvendinimo, maitinimo, laisvalaikio pramogų, grožio ir kitas paslaugas teikiantis verslas ir prekybos sektoriai pirmieji pajaus neigiamą poveikį, gamybos sektorius taip pat susidurs su sunkumais.