„Vienintelis tvarus šaltinis valstybės reikmėms finansuoti yra mokesčių įmokų sistema. Tai be abejo, mes nuo to neišsisuksime. Žinoma, tam laikui turime galimybę pasiskolinti lėšų ir greitai įgyvendinti bendrus projektus, kurių negalime atidėti, kalbu apie tam tikros įrangos įsigijimą“, – ketvirtadienį Liberalų sąjūdžio frakcijos posėdyje kalbėjo R. Šadžius.
Ministras pabrėžė, kad augant valstybės skolai kils ir skolos aptarnavimo kaštai, kurie net be papildomo krašto gynybos finansavimo taps vis didesne našta Lietuvai.
„Pagal trimečio biudžeto rodiklius 2027 metų pabaigoje, deja, valstybės skola pakyla virš 50 proc., neskaitant karinių išlaidų ir papildomų iniciatyvų, kurių, matyt, imsis naujoji Vyriausybė“, – teigė jis.
„Jau dabar be papildomų gynybos reikmių finansavimo mes turime pajamų srityje trūkumą, kuris negarantuoja, kad išliksime padoriuose skolos rėmuose“, – pridūrė finansų ministras.
Ministras: turi egzistuoti europiniai solidarumo mechanizmai
Paklaustas, kaip Vyriausybė žada pasiekti išsikeltus gynybos finansavimo tikslus, R. Šadžius pirmiausia išreiškė lūkestį, kad tai bus užtikrinta europiniais solidarumo mechanizmais. Jo teigimu, Lietuvos sprendimas didinti išlaidas gynybai sukėlė rezonansą ir kitose Europos Sąjungos pasienio šalyse.
„Turėtų egzistuoti kažkokie europiniai solidarumo mechanizmai. (...) Jie padėtų spręsti iškylančius sunkumus, atsirandančius dėl papildomų reikmių. Čia priežastis ne ta, kad mes blogai elgiamės ar neatsakingai tvarkome finansus, bet priežastis yra primityvi ir paprasta – visiems suprantama geografija“, – aiškino jis.
„Tenka girdėti, kad panašia kryptimi mąsto ir kitos pafrontės šalys. Tai sukėlė rezonansą, o politikoje tai padeda užtikrinti greitesnį rezultatų pasiekimą“, – pažymėjo finansų ministras.
Jis pabrėžė ir Europos investicijų banko (EIB) vaidmenį, įgyvendinant šalies saugumui skirtus karinės ir civilinės infrastruktūros projektus. Pasak R. Šadžiaus, bankas galėtų pasidalinti gerąja patirtimi ir suteikti paskolą mažesnėmis palūkanomis.
„EIB turi sukaupęs didžiulės patirties, kuria su mumis ruošiasi pasidalinti. Bankas jau ir esamo mandato ribose yra pasiruošęs dalyvauti Lietuvos infrastruktūriniuose projektuose, įskaitant ir karinę, ir civilinę infrastruktūrą“, – kalbėjo jis.
„Tai yra skola, bet ta skola ateina su ypač mažesniais procentais“, – pridūrė jis.
Mokesčių pakeitimų paketo kitą savaitę pristatyti nežadama
R. Šadžius patvirtino, kad mokesčių pakeitimo paketas tebėra ruošiamas ir bus pirmiausia pristatomas koalicijos partneriams. Ministras neatviravo, kokių mokesčių pakeitimų būtų galima laukti.
„Mokesčių pakeitimų paketas, su juo yra dirbama. Įvairias mintis aptarinėjame su mūsų socialiniais partneriais, bet eiliškumas matyt bus toks – pradžioje suformuosime pasiūlymus, kurie galėtų būti alternatyviniai, pavyzdžiui, (...) išplečiant brangaus nekilnojamojo turto mokestį“, – teigė jis.
Finansų ministras patvirtino, kad artėjantį pirmadienį siūlymai dėl mokesčių pakeitimų nebus pristatyti koalicinei tarybai.
„Kol kas, manau, tai bus dar anksti. Tikėsiuosi tik bendresnės diskusijos šiais klausimais“, – tvirtino R. Šadžius.
Kaip skelbta anksčiau, sausio mėnesį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) sutarė 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai skirti 5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) kasmet.
Šalies vadovas teigė, kad per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP krašto apsaugos finansavimo lygis. Papildomi asignavimai, VGT sprendimu, reikalingi, norint iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją.
Naujoji centro-kairės Vyriausybė savo programoje įsipareigojo siekti ne mažesnio nei 3,5 proc. BVP finansavimo gynybai. Tiesa, gruodį patobulinus 2025 m. valstybės biudžetą, skolinimosi krašto apsaugos reikmėms limitas buvo padidintas 800 mln. eurų. Atsižvelgiant į tai, šiais metais asignavimai gynybai sieks 4 proc. BVP.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
