Anot ministro, nauja ES finansinė programa įsigalios tik 2028 metais, todėl būtina išnagrinėti visas galimas finansavimo didinimo priemones, įskaitant ir ES bendro skolinimosi instrumentą.
„Kadangi Rusijos karas tęsiasi ir jo pasekmės bus jaučiamos ilgalaikėje perspektyvoje, kitoje ES daugiametėje finansinėje programoje, šalia ES tradicinių politikų kur kas daugiau dėmesio turėsime skirti naujų iššūkių sprendimui“, – pranešime pabrėžė R. Šadžius, pirmadienį Briuselyje susitikęs su ES biudžeto, kovos su sukčiavimu ir viešojo administravimo komisaru Piotru Serafinu.
Ministras taip pat teigė, kad Sanglaudos politika turi padėti valstybėms prie ES rytinių sienų, kurios ribojasi su agresorėmis Rusija ir Baltarusija.
R. Šadžius taip pat akcentavo tęstinio ES finansavimo svarbą „Rail Baltica“ ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymo projektams.
„Susitikimo metu pristačiau Lietuvos prioritetus artėjančiose derybose dėl daugiamečio ES biudžeto, akcentuodamas Sanglaudos ir Bendrosios žemės ūkio politikų finansavimo tęstinumą, tęstinę paramą Ukrainai, ES saugumą ir gynybą, karinį mobilumą, tarpvalstybinės infrastruktūros projektų „Rail Baltica“ įgyvendinimą bei ES sutartinių įsipareigojimų – Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, Kaliningrado specialiosios tranzito schemos – vykdymą“, – teigė ministras.
ES 2028–2034 metų daugiametės finansinės programos pasiūlymą EK turėtų pateikti iki šių metų liepos 1 dienos.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
