Lietuvos sociologas, ekonomistas Romas Lazutka remdamasis Eurostat skelbiamais duomenimis įrodo, kad Lietuva ne taip jau skiriasi nuo Estijos. 2015 m. duomenimis, pastarojoje buvo tik 2 proc. daugiau IT specialistų.
Naujienų portalui tv3.lt R. Lazutka patikina, kad 2 proc. skirtumas negali nulemti visos šalies atlyginimų vidurkio skirtumo.
Ne taip pasidalinama darbo kapitalo verte
Kur slypi skirtingų atlyginimų priežastys? Pasak sociologo, jos yra kelios. Visų pirma, nėra taip, kad Estija savo struktūra būtų aplenkusi Lietuvą, mat BVP vienam gyventojui abejose šalyse panašus. Tad žvilgsnis krypsta į darbdavius.
„Vidutiniškai vienas gyventojas Estijoje sukuria vertės kaip ir Lietuvoje. Klausimas, kaip pasidalijama ta verte darbo kapitalo.
Produkto kūrime dalyvauja darbas, stočių įrengimai, pastatai, kreditai, už kuriuos reikia mokėti palūkanas, verslininkų organizuotumas, verslumas. Visa tai atidedama kaip kapitalas ir kapitalo pajamos. Yra, kurie skolina kreditus verslui ir gauna palūkanas, yra kurie turi NT ir nuomoja verslui ir gauna nuomos mokestį, tie kurie organizuoja verslą gauna pelną, pasiskirsto jį dividendų forma, o darbuotojams tenka algos. Reiškia, kad kai Estijoje įmonėse pagaminama ir parduodama produkcija, didesnė dalis išmokama darbuotojams. Kodėl tai atsitinka sunku pasakyti. Lyginant su Vakarų Europos šalimis galima sakyti, kad nusistovėjusi tam tikra verslo struktūra, gal labiau darbuotojus brangina, gal stipresnės profsąjungos, gal darbuotojai nesitaiksto su mažomis algomis. Daug priežasčių.
Viena iš priežasčių, kuri susijusi su tuo, kad darbo užmokestis Lietuvoje gali būti pakeičiamas kitomis pajamomis. Tai savarankiškai dirbančių žmonių pagal autorines ar individualias sutartis, kadangi jos apmokestinamos mažiau“, – naujienų portalui tv3.lt sako R. Lazutka.
Kaip pavyzdį jis pateikia statybininkus. Estijoje dažniau perkamas įrengtas butas, o Lietuvoje parduodami neįrengti. Tuomet samdomi statybininkai dirbantys pagal verslo liudijimus, kurių pajamos neįskaičiuojamos į bendrą darbo užmokesčio statistiką.
Kita dažnai minima priežastis, kodėl Estijoje atlyginimai didesni – šešėlinė ekonomika. Tačiau R. Lazutka patikina, kad tai įtakos neturi. „Ekonomistas Schneideris skaičiuoja, kad 2015 m. pagal šešėlinės ekonomikos dydį Estija net Lietuvą aplenkus. Tai nėra momentas. Yra mitas paplitęs ir Lietuvos ekonomistai sako, kad tai lemia atlyginimus, tačiau nėra jokių įrodymų“, – teigia R. Lazutka.
Anot jo, taip pat svarbus veiksnys – nedarbo lygis. Mat Lietuvoje ilgą laiką nedarbo lygis yra didesnis negu Estijoje.
„Suprantama, kad jei žmogus visai neturi darbo ir jam pasiūlo dirbti už minimalią mėnesio algą (MMA), jis sutinka. Jei nedarbo lygis mažesnis, vienoje vietoje negavęs darbo jis už MMA dirbti nesutinka ir gal kitur ras geresnę vietą ir tada darbdavys, kuris ruošėsi už MMA darbinti, duos daugiau“, – svarsto R. Lazutka.
Žvilgsniai krypsta ir į viešą sektorių
Ne mažiau svarbiu veiksniu jis nurodo viešąjį sektorių. Nors Lietuvos viešasis sektorius dažnai kritikuojamas kaip perteklinis ir neefektyvus, R. Lazutka su tuo nesutinka ir mano, kad didesni atlyginimai šiame sektoriuje skatintų pasitempti ir privatų sektorių.
„Estijoje daug didesnės algos, bent profesorių 2,5 karto. Daug žmonių dirba viešajame sektoriuje: policininkai, mokytojai, dėstytojai, savivaldybių administracijos, „Sodra“, Darbo birža, socialiniai darbuotojai, gydytojai. Visi tie darbuotojai Estijoje, matyt, gauna didesnes algas, nes ten daugiau mokesčių surenkama. Valstybė vadinasi turi iš ko samdyti darbuotojus ir mokėti didesnes algas. Tada privatus sektorius privalo pasitempti.
Pavyzdžiui, jei Lietuvos policijoje moka 500–600 Eur, tai ir saugos tarnybai nėra ko daugiau mokėti. O Estijoje gali tą daryti, daugiau mokėti viešajame sektoriuje“, – komentuoja R. Lazutka.
Jis teigia neturintis statistikos, kad Lietuvoje būtų daugybė žmonių dirbančių viešajame sektoriuje. Tiesa, būtent dėl mokesčių surenkamumo estai ir išgali mokėti didesnes algas.
R. Lazutka skaičiuoja, kad nuo mūsų BVP surenkama apie 30 proc., o Estijoje apie 34 proc. mokesčių.
„Tie 4 proc. nuo BVP yra didžiuliai pinigai – apie porą milijardų eurų. Lėšos kurios labai reikšmingos ir valstybė gali mokėti tada didesniu atlyginimus“, – prideda jis.
Didesni mokesčiai – didesnes pajamas gaunantiems
R. Lazutkos teigimu, norint spręsti šias problemas, Lietuvos mokesčių politika turi absoliučiai pasikeisti. Nors dabar Vyriausybė svarsto didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį ir taip palengvinti gyvenimą mažai uždirbantiesiems, R. Lazutka atkreipia dėmesį į turtingiausiųjų sluoksnį. Anot jo, reikėtų pajudinti viršutinį sluoksnį, kuris daugiausia ir uždirba.
„Jiems mokesčiai menki. Netgi GPM Estijoje ir Latvijoje yra didesni nei pas mus“, – prideda jis.
Pasak sociologo, technologiniu požiūriu mes tikrai nesiskiriame nuo Estijos, tad savo struktūra Baltijos sesė mūsų nelenkia.
„Jei taip būtų, tada jų BVP 1 gyventojui daug didesnis nei Lietuvoje būtų. Bet yra vienodas. Reiškia vidutiniškai kiekvienas gyventojas ten sukuria vertės kaip ir Lietuvoje. Klausimas, kaip pasidalijama ta verte. Reikia intervencijos per mokesčius. Sakoma, kad mažesni mokesčiai ten, jie daug daugiau surenka, o jei surenka, vadinasi kažkam tenka sumokėti daugiau nei Lietuvoje“, – konstatuoja R. Lazutka.
