Registrų centro duomenys rodo, kad per devynis šių metų mėnesius Lietuvoje įregistruotų NT pirkimo-pardavimo sandorių skaičius siekė 90,4 tūkst. Beveik dešimtadalį jų sudarė individualių gyvenamųjų namų pardavimai.
„Labai gerus rugsėjo rezultatus pirmiausiai lėmė žemės sklypų rinka – rugsėjo rezultatai buvo geriausi per pastaruosius keletą metų. Gyvenamųjų namų pardavimai taip pat toliau laikosi istorinėse aukštumose“, – komentuoja Registrų centro Duomenų sprendimų ir analizės departamento vadovo pareigas laikinai einantis Paulius Rudzkis.
Per šiuos metus visoje šalyje įregistruota per 9 tūkst. namų pardavimų, o tai 2 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Vien tik per rugsėjį įregistruota per 1,3 tūkst. gyvenamųjų namų pardavimų – 19 proc. daugiau nei praėjusių metų rugsėjo mėnesį ir 1 proc. daugiau nei šių metų rugpjūtį.
Rekordinius pardavimus lemia erdvesnio būsto poreikis
„Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis teigia, kad naujausias parduotų namų rodiklis yra vienas geriausių per visą šalies istoriją.
„Jeigu palyginsime šių metų pirmus devynis mėnesius su ankstesnių metų tuo pačiu laikotarpiu, tai namų Lietuvoje įsigyta daugiausiai nuo 2007 metų.
Jeigu Lietuvoje namų dalis bendrame būsto sandorių skaičiuje sudaro apie ketvirtadalį ir per pastaruosius 15 metų šis santykis iš esmės nesikeitė, tai pavyzdžiui, viename iš labiausiai besivystančiame Vilniaus regione, matomos ilgametės namų dalies augimo tendencijos“, – sako R. Reginis.
Anot jo, Vilniaus mieste ir rajone, namų dalis bendrame būsto sandorių skaičiuje 2008-2011 metais sudarė 8,8 proc. 2012-2015 metais – 9,6 proc., 2016-2019 metais – 10 proc., o 2020 metais – 13,2 proc.
„Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims tikina, kad viena iš pastebimai augančių namų pardavimo apimčių ir jų dalies augimo priežasčių yra erdvesnio ir įperkamo būsto poreikis.
„Gyventojai pastaraisiais metais itin aktyviai perka sklypus ir patys organizuoja savo namų statybas arba įsigyja naujai statomus namus. Savo ruožtu plėtotojai reaguoja į didėjančią namų (individualių, sublokuotų, kotedžų) paklausą ir didina investicijų apimtis į šio būsto segmento plėtrą“, – sako R. Reginis.
Jis pasakoja, kad, pavyzdžiui, 2019 metais pardavimui skirtų individualių ir sublokuotų namų gyvenviečių plėtra Vilniaus mieste ir jo apylinkėse pasiekė visų laikų rekordą. „Ober-Haus“ duomenimis, pernai plėtotojai čia iš viso pardavimui pastatė beveik 820 naujų namų arba 4 proc. daugiau nei jų buvo pastatyta 2018 metais ir net 39 proc. daugiau nei 2017 metais.
„Prie namų populiarumo prisideda ir mažėjantis butų plotas naujai statomuose daugiabučiuose. Nuo 2010 metų stebimos itin ryškios vidutinio butų ploto mažėjimo tendencijos Vilniuje. „Ober-Haus“ duomenimis, vidutinis butų plotas per pastaruosius 9 metus sumažėjo beveik 16 proc.“, – svarsto R. Reginis.
Jis taip pat pastebi, kad nors namų segmente taip pat stebimos vidutinio ploto mažėjimo tendencijos, tačiau naujai pardavimui statomi namai yra beveik dvigubai didesni nei butai daugiabučiuose.
„Jeigu daugiabučių plėtotojai ir toliau bus linkę investuoti į mažesnio ploto butų statybas, tai namai ir toliau išliks pagrindine alternatyva ieškantiems erdvesnio ir įperkamo būsto“, – įsitikinęs R. Reginis.
Įžvelgia ir demografinių rodiklių įtaką
Nekilnojamojo turto (NT) ekspertų bendrovės „Realdata“ direktorius Arnoldas Antanavičius taip pat tikina, kad individualių namų ir kotedžų segmentas aktyvumo prasme fiksuoja vieną rekordą po kito, tačiau yra įsitikinęs, kad tai situaciją atspindi ne iki galo.
„Sandorių statistika yra tik dalis viso paveikslo. Reikia nepamiršti, kad daugybė žmonių namus statosi patys ir tai niekaip neatsispindi pirkimo-pardavimo statistikoje.
Šias tendencijas, manau, lemia keletas veiksnių. Visų pirma, yra objektyvi priežastis – demografiniai pokyčiai. Lietuvoje didžiausią dalį gyventojų pradeda sudaryti 30-49 metų amžiaus piliečiai. Logiška manyti, kad tai, dažnu atveju, turėtų būti šeimos su vaikais, kurie greičiausiai turės erdvesnio būsto poreikį“, – sako A. Antanavičius.
Jis taip pat teigia, kad šios amžiaus grupės gyventojai pasižymi didesne perkamąja galia, todėl neturėtų stebinti, kad vis dažniau jų pasirinkimas yra nuosavas namas ar kotedžas.
Anot „Realdata“ direktoriaus yra ir kita priežastis, lemianti šias tendencijas – koronaviruso įtaka.
„Koronaviruso pandemija priminė mums visiems, kad būstas tai nėra tik vieta pernakvoti, o kartais tai gali būti erdvė, kurioje turėsime praleisti daug laiko, gal net ir dirbti iš namų.
Todėl svarstant ar pirkti butą, ar namą atsiranda papildomų argumentų, kurie linkę papildyti pastarojo segmento sąskaitą.
Galiausiai, nemenką vaidmenį lemia ir kainos aspektas. Reikia atkreipti dėmesį, kad namų ir kotedžų kainos praktiškai nekinta jau ne vienerius metus, kai butų kainos linkusios pastebimai didėti, ypač sostinėje. Kuo labiau padidėja butų kainos, tuo patrauklesnė darosi namo ar kotedžo alternatyva“, – sako A. Antanavičius.
Jis pateikia pavyzdį, kad sostinėje už 150 tūks. Eurų galima įpirkti 50-60 kv.m įrengtą naujos statybos butą arčiau centro, bet už tą pačią sumą išeina 100 kv.m įrengtas naujos statybos namas ar kotedžas miesto pakraštyje. Taigi šeimos su vaikais neretai pasirenka antrąjį variantą.
A. Antanavičius įsitikinęs, kad šie metai gali būti rekordiniai namų ir kotedžų segmente. Jis tikina – nors ir ankstesni metais būdavo fiksuojami vis nauji rekordai, erdvės šios rinkos augimui dar yra pakankamai daug.
