Genetiškai modifikuoti produktai (GMO) Lietuvoje yra draudžiami, tačiau ant vartotojų stalo patenka aplinkiniais keliais, pavyzdžiui, per GMO pašarus.
Seime surengtoje spaudos konferencijoje diskutuota, kad GMO produktai sukelia įvairių genetinių ligų, tačiau yra pigesni, todėl verslui labiau patrauklūs.
„Kiaušiniai ir pienas – GMO bombos, nes juose genetiškai modifikuotų organizmų koncentracija – milžiniška“, – neslėpė įmonės „Agrokoncernas“ prezidentas, stambus ūkininkas Ramūnas Karbauskis.
Jo teigimu, Europos Sąjunga (ES) nereikalauja žymėti GMO, jeigu jie maiste atsiduria per pašarus, o tokiu būdu jie pasiekia Lietuvą.
„Žmonės net nenutuokia, kad kiaušinis gali būti daug didesnė grėsmė nei šlakelis aliejaus, kuris yra pažymėtas. Tai yra absoliuti žmonių apgavystė“, – piktinosi verslininkas.
Išeitis – lengvatinis PVM
Žemės ūkio rūmų pirmininko Andriejaus Stančiko teigimu, GMO produktai pasaulyje visų pirma atsirado dėl ekonominių priežasčių.
„Siekis pigiau užauginti, daugiau gauti – iš vienos pusės atrodė, kad einama gera kryptimi. Tačiau įsikišimas į genetiką, yra įsikišimas į gamtos dėsnius. Mes šiandien norime labai greitai kažką pakeisti ir tas įsikišimas į gamtą, ko gero, gali gana negailestingai atsisukti prieš mus“, – svarstė A. Stančikas.
Anot jo, vartotojas šiandien ne visada skaito etiketes ir pirmiausia mato kainą. Genetiškai modifikuoti produktai yra pigesni, todėl vartotojams labiau įkandami.
„Tenka apgailestauti, kad vidutinis vartotojas šiandien beveik 50 proc. savo pajamų išleidžia maistui. Tai yra didžiulės išlaidos ir dėl to vartotojas ne visada renkasi geriausią produktą, renkasi tai, kas pigiau“, – sakė Žemės ūkio rūmų pirmininkas.
Savo ruožtu R. Karbauskis GMO produktų plėtrą siejo su išsigimimų skaičiaus didėjimu pasaulyje. Jis atkreipė dėmesį, kad ir Lietuvoje vis daugiau užfiksuojama genetinių apsigimimų atvejų, kuriais susirūpinusi ir medicina.
„Mano galva, galime pabėgti nuo šitos problemos dėl to, kad esame gana nedidelė šalis. Sugebėtume taip susitvarkyti, kad Lietuvoje maisto produktai būtų be GMO. <...> Mėsa, pienas ir kiti produktai, kuriuose nėra GMO, galėtų būti apmokestinami lengvatiniu tarifu“, – siūlė R. Karbauskis. Anot jo, toks sprendimas paskatintų du dalykus. Pirma, būtų skatinama tiktai Lietuvos gamyba. Antra, atsikratytume, jo žodžiais tariant, „nešvarių“ GMO produktų iš Lenkijos. Siūloma produktams be GMO vietoje 21 proc. taikyti 9 proc. lengvatinį mokesčio tarifą.
„Jeigu mes galėtume „išsivalyti“ nuo GMO produktų, tai Lenkija to tikrai nepadarys, nes ji yra per daug didelė, ir joje yra per daug dideli korporaciniai interesai“, – tikino stambus ūkininkas.
GMO pavojai
Gamtosaugininkas Andrius Gaidamavičius aiškino, kad Lietuvos ūkininkai yra pakankamai sąmoningi ir neturi genetiškai modifikuotų pasėlių, netgi ir tų veislių, kurios ES yra įteisintos.
„Bet GMO į Lietuvą sparčiai žingsniuoja per genetiškai modifikuotus pašarus“, - teigė jis.
Jo teigimu, pasaulyje yra dvi grupės genetiškai modifikuotų organizmų. Vieni sukurti taip, kad būtų atsparūs herbizidams, kiti – atsparūs vabzdžiams.
„Ilgą laiką buvo manoma, kad Bt toksinai (esantys GMO, atspariems vabzdžiams – aut. past.) kenkia tiktai vabzdžiams, bet pastaruoju metu padaryti tyrimai nustatė, kad jie kenksmingi ir žinduoliams, taip pat ir žmonėms. Šiais metais balandžio mėnesį vieno Prancūzijos universiteto mokslininkai nustatė, kad tie Bt toksinai, esantys GMO, žudo žmonių ląsteles. Vadinasi visos istorijos ir pasakos, kad nėra jokių įrodymų, kad GMO kenkia žmonių sveikatai, dabar jau yra istorija“, - dėstė gamtosaugininkas.
Jis teigė, kad pagrindiniai pavojai vartoti genetiškai modifikuotus produktus yra šie: mažėja atsparumas antibiotikams, didėja mutacijų, vėžio, nevaisingumo rizika.
„Dabar yra dar nauja liga – botulizmas. Anksčiau ji gyvūnų tarpe buvo labai reta, bet ima dažnėti, dėl to, kad tie nuodai, patekę į karvės organizmą, žudo naudingą mikroflorą, kuri anksčiau kovojo su botulizmo bakterijomis, kurių yra pilna aplinkoje“, – aiškino A. Gaidamavičius. Jis pabrėžė, kad botulizmas – sunki liga, nes gali sukelti raumenų paralyžių.
Gamtosaugininkas pabrėžė, kad būtina ženklinti ne tik augalinės, bet ir gyvulinės kilmės produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų. Kitu atveju – greitai gali susiklostyti tokia situacija, kad Lietuvoje nebeliks nei pieno, nei kiaušinių ar mėsos, kuri būtų užauginta pašaru be GMO.
