Saulius Skvernelis LRT radijui sakė, jog Vyriausybė siūlys, kad ateityje du lengvatiniai PVM tarifai būtų 5 ir 15 procentų.
15 proc. lengvata – kompromisinis variantas
Pagal išsakytus žodžius, išeitų taip, kad dabar taikomas 9 proc. lengvatinis tarifas pakiltų iki 15 proc. BNS teigia, kad naujasis tarifas būtų taikomas šildymui ir viešbučiams.
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas teigia, kad tai kompromisinis variantas, tarp norų būtent viešbučiams ir šildymui panaikinti visiškai šią lengvatą. Tačiau be abejonės, tuo pačiu tai reiškia ir mokestinės naštos padidėjimą.
„Toms prekėms ir paslaugoms, kurioms buvo taikomi 9 proc., ko gero, bus taikoma 15 proc. Iš esmės tai tarpinis pajudėjimas iš vienos pusės, kai yra mažinamos lengvatos arba padidinamas mokestinis tarifas, iš kitos pusės paliekamas tam tikras lengvatinis tarifas sritims, kurios iki šiol jautriai reagavo, kad mokestis bus suvienodintas su kitais sektoriais“, – sako jis.
M. Dubnikovas prideda, kad diskusija su viešbučiais kilti dar turėtų, mat jie gali norėti likti prie 9 proc.
SEB banko vyriausiojo ekonomisto Gitano Nausėdos nuomone, nereikia atsisakyti lengvatinių PVM tarifų viešbučio paslaugoms, nes tai – eksporto paslaugos: nemaža dalis viešbučių svečių yra užsieniečiai ir palieka mums savo pinigus.
Esminiai pokyčiai kainose – tik taikant vieną iš lengvatinių tarifų
Gitanas Nausėda nemano, kad tarifų pakeitimas lemtų pokyčius pačioje politikoje, jog būtų įtraukiama daugiau prekių ir paslaugų į lengvatines grupes. Vis dėlto, jei taip nutiktų, 15 proc. lengvatinis PVM tarifas gali didelės įtakos ir nepadaryti.
„Kas galbūt kelia tam tikrų klausimų, tai 15 proc. atsiradimas. Jis gali reikšti, kad dalis tarifų, kurie šiuo metu yra 9 proc., taps 15 proc. ir tada tikėtis kažkokio reikšmingo kainų skirtumo palyginti su standartiniu tarifu bus sudėtingiau nei dabar. Jei taikytume kažkada ateityje 15 proc. tarifą maisto prekių grupėms, tai pardavėjai visada turės galimybę pasislėpti už to, kad 6 proc. pasikeitimas nėra toks staigus, jog galima būtų tikėtis staigaus kainų sumažėjimo ir sąnaudomis.
Jeigu būtų taikomas 5 proc. tarifas, tada reikalauti iš pardavėjų, gamintojų, prekybininkų esminio kainų pasikeitimo būtų kur kas labiau pagrįsta ir argumentuota“, – mano G. Nausėda.
Tačiau iš dabartinių pasisakymų jis supranta, kad kol kas apie jokias naujas prekių ar paslaugų grupes, kurios vertos lengvatos, nesvarstoma.
M. Dubnikovas tvirtina, kad papildomų lengvatų ir nereikia, nes tai – Pandoros skrynia. Atvėrus ją bus sunku uždaryti ir kiekvienas sektorius norės tam tikrų nuolaidų.
„Valstybės politika būtų labai sveikintina, jei eitų link bendro tarifo mažinimo“, – sako jis.
Priešingai pasisako G. Nausėda. „Gerai paruoštas lengvatinis PVM tarifas tam tikriems maisto produktams galėtų būti taikomas, tačiau tikrai reikėtų gerai pasiruošti tokiam žingsniui, kad tas lengvatinis tarifas nebūtų prarytas vien gamintojų ir prekybininkų, o vartotojams naudos neturėtų. Nežinau ar šiame etape esame pasirengę esame šitai reformai. Manau, kad ne“, – komentuoja jis.
Knygos ir transportas pigs?
BNS žiniomis, vietoj anksčiau taikytų 9 proc. knygoms bei keleivių vežimo paslaugoms, planuojama taikyti 5 proc. kaip ir vaistams. Pasak pašnekovų – transportas ir vaistai yra socialiai jautrios temos, paliečiančios mažesnes pajamas gaunančiuosius.
„Finansiškai jautriausios žmonių grupės būtų labai paliestos, nes būtent PVM ir yra vartotojo mokestis, tai nėra verslo mokestis. Didindami tarifą šioje vietoje stipriai paliestume tuos vartotojus, kurie šiai dienai jau tų pinigų neturi tiek daug, kad galėtų mokėti pilną tarifą“, – teigia M. Dubnikovas.
G. Nausėda savo ruožtu teigia, kad lengvata transportui yra politinis sprendimas padarytas anksčiau, tačiau jo naikinti nereikėtų. Vertindamas 5 proc. tarifą knygoms, ekonomistas sako esąs subjektyvus, nes knygas mėgsta. Tačiau net tų kelių procentų sumažinimas padidėtų jas atpiginti ir daryti prieinamesnes.
„Dėl tam tikrų reikšmingų įvykusių pokyčių knygų leidyboje, pirmiausia dėl to, kad smarkiai sumažėjo tiražai, išaugo leidybos kainos: knygos santykinai Lietuvoje yra brangios. Net perėjimas nuo 9 proc. lengvatos iki 5 proc. suteikia daugiau kainodaros laisvės knygų pardavėjams. Tai išskirtinė prekė ir nuo jos priklauso daug nemažai kitų dalykų – visuomenės išprusimas, edukacija, bendrasis kultūros lygis. Man atrodo, kad tai yra visiškai pagrįstas sprendimas“, – svarsto G. Nausėda.
Nuomonės išsiskiria: mažinti PVM ar darbo mokesčius?
Pranešdamas apie lengvatinio PVM tarifų planus, premjeras taip pat kalbėjo, kad pagrindinis PVM tarifas turėtų būti sumažintas vėl iki 18 proc. Dėl to planuojama diskutuoti kitąmet.
M. Dubnikovas įsitikinęs, kad tai būtų sveikintinas žingsnis, mat „laikinai“ per krizę pakeltas PVM tarifas iki 21 proc. taip vartojimo neskatina.
„Šiai dienai finansų ministras turi tam tikrą komforto zoną, kai biudžetas surenkamas ganėtinai gerai. PVM mažinimas galėtų suteikti atvirkštinį procesą – padidinti vartojimą. Gali būti, kad biudžete net nepamatytume labai didelių nuostolių. Tarifo sumažinimas dalį vartotojų sugrąžintų į Lietuvos parduotuves, nes tai yra vartotojų mokestis“, – mano jis.
Priešingą nuomonę išsako G. Nausėda. Jis nėra įsitikinęs, kad tai – teisingas kelias ir atkreipia dėmesį į darbo mokesčius, apie kuriuos daug kalbama, tačiau ryžtingų veiksmų nesiimama.
„Tiesą sakant, šiuo požiūriu reikalingi prioritetai ir apsisprendimas, ko mums labiau reikia siekiant pagerinti mūsų investicinį patrauklumą – darbo mokesčio mažinimo ar vartotojų mokesčio PVM. Šis klausimas lieka atviras ir metas apsispręsti ties juos, kadangi būtent dabar rengiama mokesčių reforma. Jei ją taip galima pavadinti“, – ragina ekonomistas.
