Anot jo, situaciją pagerintų konkurencijos didinimas, bet net ir tuomet nederėtų tikėtis, kad kainos Lietuvoje būtų tokios, kaip Lenkijoje.
– Kas jums, kaip premjerui, dabar labiausiai neduoda ramybės?
– Turbūt net sunku išskirti kažkokią sritį. Kasdienė darbotvarkė, kokia buvo, tokia ir tęsiasi. Dabar turbūt didžiausi rūpesčiai ir galvos skausmai – dėl rudens politinės darbotvarkės. [...]
– LRT RADIJO klausytojas domisi, kada ketinama kelti minimalią mėnesinę algą (MMA)?
–MMA kėlimo mechanizmas prasideda nuo derybų Trišalėje taryboje. Tikrai šiame sezone tai bus padaryti. Mūsų partneriai, profesinės sąjungos mano, kad tai galėtų būti 500 eurų. Darbdaviai turi kitą nuomonę. Vyriausybė irgi turi pasiskaičiavusi, koks tai būtų spaudimas mūsų ekonomikai. Derybos tikrai prasidės. Net neabejoju, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. MMA šalyje tikrai turi galimybę didėti.
– Kiek?
– Tai spręsime darybose.
– Lengvata šildymui grįžta. Kiek ji gali galioti?
– Turime susitarimą su mūsų partneriais – konservatorių partija. Turbūt susitarimas bus pasiektas ir Seime. Vyriausybė yra įsipareigojusi su Seimo dviem didžiosiomis partijomis – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionių demokratų partija – iki spalio 1 d. priimti įstatymus, kuriais bus įvedamas naujas pridėtinės vertės mokestis (PVM), taip vadinamas šildymo tarifas. Jeigu tokia politinė valia bus, šis tarifas bus ne laikinas, o nuolatinis. [...]
– Ar dydis išliks toks pats?
– Ne tai, tikrai nebus 9 proc.
– Tai bus daugiau ar mažiau?
– Dar apsispręsime, bet greičiausiai bus taip, kad 9 proc. PVM, vienas iš dviejų lengvatinių tarifų, apskritai išnyks. Bent vyriausybėje bus siūlymas, kad pagrindinis tarifas būtų 21 proc., kaip ir yra, o lengvatiniai tarifai būtų 15 proc. ir 5 proc.
– LRT RADIJO klausytoja įsitikinusi – padidintas MMA neturės įtakos, nes padidės kainos. Kaip tai vertinate?
– Turėtume žiūrėti objektyviai, kaip kinta situacija šalyje. Galima sutikti ar prieštarauti, turėti savo nuomonę, bet akivaizdu, kad šių metų pirmą pusmetį bendras vidaus produktas (BVP) augo apie 4 proc. Tokio augimo nėra iš esmės nė vienoje Europos Sąjungos (ES) valstybėje.
BVP augimą paskatino vartojimo augimas. Vis dėlto žmonių pajamos didėja, perkamoji galia didėja. Tai paskatina vartojimą. Žinoma, tai nėra labai džiuginantis dalykas, nes tas augimas nėra pagrįstas darbo našumu ar produktyvumo augimu. Ekonomika auga dėl eksporto. [...]
– Vis girdime, kad kainos didelės. Ar jums, nuėjus į parduotuvę, kainos atrodo didelės?
– Tikrai per tą pereinamąjį laikotarpį, kai buvo taikoma kontrolė, gal buvo kitaip, bet po to, kai pereinamasis kontrolės laikotarpis praėjo, kainos pasisuko taip – kas buvo litais, tapo eurais. Ypač tai įvyko turguose ir su kai kuriomis paslaugomis.
Statistikos departamentas fiksuoja kitokius kainų pokyčius, bet nuėję į paslaugų sferą ar tas pačias parduotuves, tikrai matome kainų pokyčius. Norėtųsi, kad jie būtų kitokie.
Kalbant apie mažmeninę prekybą, ypač maisto produktais, turbūt vienintelis sprendimas, kuris galėtų būti, – dar didesnės konkurencijos atsiradimas. Naujo rinkos dalyvio atėjimas į Lietuvą tikrai atsiliepė teigiamai, bet turbūt to negana.
Jei šalies gyventojai tikisi, kad maisto produktų kainų lygis bus tokio paties lygio kaip kaimyninėje Lenkijoje, kur dalis žmonių važiuoja apsipirkti, tai to tikrai nebus, nes mūsų šalis, rinka tikrai yra maža. Juo labiau kad ir verslas nori turėti pelno marža visiškai kitokią. Jiems 3 proc. ar 7 proc. pelno yra ne pelnas. Tikėtis, kad bus tokios kainos, kaip Lenkijoje... Taip tikrai nebus.
Tai tikrai nėra susiję su mokestiniu režimu, nes kai kurių produktų PVM kaimyninėse valstybėse yra didesnis. Juo labiau kad mažinant PVM, tai dažniausiai nepasiekia vartotojo. Geriausias dalykas – konkurencija. Ji geriausiai kontroliuoja kainas.
– Ar bus grįžta nuo 21 proc. prie 18 proc. PVM?
– Tai irgi paradoksas – per ekonominę krizę 2009 m. buvo laikinai pakeltas PVM. Dabar jau tuoj turėsime to „laikinai“ dešimtmetį. Taip, aš būčiau linkęs iš esmės diskutuoti ir pradėti kalbėti apie grįžimą prie 18 proc. PVM tarifo. Tačiau mes turime žiūrėti, kas vyksta mūsų rinkose ir pačioje euro zonoje.
Vieno procentinio punkto sumažinimas turi gana didelį poveikį biudžetui. Šiandien nėra tvirtais įrodymais pagrįsta, kad per didesnį vartojimą galėtume kompensuoti tą praradimą. Tai – gana rizikingas sprendimas. Dėl mokesčių laikomės pozicijos, kad susitvarkome su dabartiniu mokestiniu režimu, o kitąmet diskusijos ir dėl kitų mokesčių, ir dėl pačio pagrindinio PVM tarifo turėtų būti.
Manau, kad turėtume ieškoti būdų mažinti pagrindinį PVM tarifą ir tikėtis, kad per vartojimą ir darbo produktyvumo, našumo didinimą, papildomą eksporto skatinimą, bandyti subalansuoti mūsų ekonomiką.
