Apie pridėtinės vertės mokesčio didinimą dar pora procentinių punktų prabilusi valdžia privertė už galvos griebtis ne tik verslininkus.
Vyriausybei gimė idėja pridėtinės vertės mokestį padidinti iki 23 procentų. Mat kitų metų makroekonominės prognozės blogėja, laikytis 3 procentų valstybės biudžeto deficito ribos be papildomų sprendimų būtų sunku, o PVM didinimas būtų bene greičiausiai įgyvendinamas sprendimas.
Aišku, yra ir kitų būdų. Pavyzdžiui, kaip sako finansų ministrė Ingrida Šimonytė, turėti didesnį deficitą (šiuo metu biudžeto deficitas yra apie 4,8 procento, o norima sumažinti iki 2,8 procento). Tai reikštų didesnę skolą, o kartu ir didesnius mokesčius. Suprastėtų Lietuvos galimybės pasiskolinti tarptautinėse finansų rinkose.
Kiti galimi variantai – mokesčių, išlaidų pakeitimai, jei būtų rasta rezervų sumažinti išlaidas tokia pat suma. Pačiai finansų ministrei geriausias variantas yra išlaidų mažinimas, bet šioje srityje rezervų nėra daug.
Būtų galima įvesti ir nekilnojamojo turto, ir automobilių mokesčius, tačiau vargu ar dėl to pavyktų susitarti.
Rizikingas žingsnis
Galutinis sprendimas dėl PVM didinimo kol kas nėra priimtas – tebevyksta diskusijos, juolab kad ir pačioje valdžioje šiuo klausimu sutarimo nėra. Tačiau verslininkams vien nuo tokių pasvarstymų plaukai šiaušiasi.
Pasak bendrovės „Panevėžio bičiulis“ vadovo Jono Gvazdausko, padidinus PVM dviem procentais, vidaus rinka dar sulėtėtų. O dabartinė apyvarta ir taip jau nedžiugina – jai toli iki prieškrizinių laikų. „Vyriausybė smarkiai rizikuoja, darydama tokius žingsnius“, – J. Gvazdauskas neabejoja, kad dabar ne pats geriausiais laikas apkrauti dar didesniais mokesčiais. Juk jei mažės verslo įmonių apyvarta, darbuotojų taip pat tiek nebereikės. Tad sulėtėjus gamybai, prekybai, nedarbo lygis šalyje išaugs: dabar svyruojantis ties 12 procentų, jis, verslininko vertinimais, irgi gali ūgtelėti dviem procentais.
„Mano gyvenimiška patirtis rodo, kad brangstant prekėms sumažėja apyvarta, mažėja vidaus produktas“, – sako J. Gvazdauskas, įsitikinęs, kad būtina išlaikyti vidaus rinkos augimą – kad žmonės galėtų įpirkti prekes. O pakėlus PVM, išaugs prekės vertė ir kaina.
Prekybos versle ne vienus metus dirbantis J. Gvazdauskas primena, jog buvo numatytas atlyginimų didinimas bent 5 procentais, tačiau dabar jau kalbama tik apie galimą 3 procentų augimą – ir tai geriausiu atveju. „Jei brangs prekės, žmonės paprasčiausiai jų nebeįpirks“, – apgailestauja verslininkas, neslepiantis, kad valdžios noras išlaikyti kuo mažesnį deficitą, kai visas pasaulis pratinasi gyventi su juo, ir rizikuoti visa ekonomika entuziazmo nekelia – juk nežinoma, ar šaliai dabar bereikia euro.
Tik tiek ir betrūksta
Panevėžio autobusų parko generalinis direktorius Rimantas Petukauskas atviras: išgirdęs apie galimą PVM didinimą išgyveno šoką. „Kai išgirdau tokią žinią, vos savo mašinos nesudaužiau“, – prisipažįsta jis ir galimą 23 procentų PVM vadina katastrofa.
Autobusų parko vadovo teigimu, lietuviškasis PVM jau ir taip vienas didžiausių Europos Sąjungoje. Dar neįvertintas poveikis įmonei, kurį patyrė prieš keletą metų, kai PVM nuo 5 procentų jų teikiamoms paslaugoms pakilo iš pradžių iki 19, o vėliau iki 21 procento, o dabar grasinama pridėti dar du procentus.
Jei PVM vis dėlto būtų padidintas, Panevėžio vežėjų įmonei, pasak R. Petukausko, tektų iš kažkur sukrapštyti visą krūvą pinigų, nes vidinių rezervų seniai nebėra.
„Papildomus pusę milijono litų per metus tektų iš kažkur pagimdyti“, – piktinasi Autobusų parko vadovas ir sako, jog vienintelis kelias tuomet būtų branginti panevėžiečiams autobuso bilietus.
Daiva SAVICKIENĖ
