Sprendžiant iš skaičiuoklės, jeigu žmogus kas mėnesį gaus, pvz., 1 tūkst. eurų pajamų ir atskaito preziumuojamas fiksuotas 30 proc. išlaidas, palyginti su dabar mokamais mokesčiais, po pakeitimų jo mokėtina mokesčių suma išaugs 8,27 euro per mėnesį arba 99,22 euro per metus.
Pasak svetainės, kuriame skelbiama skaičiuoklė, ji parengta asmenims, vykdžiusiems individualią veiklą visus metus.
Būtent siūlomas individualios veiklos ir verslo liudijimų apmokestinimo pakeitimas visuomenėje sukėlė bene daugiausia diskusijų.
Dirbantiems pagal darbo sutartį ir uždirbantiems mažiausias pajamas arba vidutinio darbo užmokesčio neviršijančias pajamas nuo kitų metų į rankas gaunama alga turėtų padidėti, nes planuojama 10 proc. didinti minimalią algą ir 20 proc. neapmokestinamas pajamas.
Primename, kad pirmadienį finansų ministrė Gintarė Skaistė šiandien viešai pristatė patobulintą mokestinių pasiūlymų paketą.
„Po diskusijų su socialiniais partneriais ir viešai gautų pasiūlymų koreguoti projektus, atnaujinome mokestinių pasiūlymų paketą, išlaikydami esmę – žengiame kryptingą žingsnį link sąžiningesnės mokesčių sistemos bei stipriname paskatas dirbti“, – apie pakeitimus kalbėjo finansų ministrė.
Pagal naujausius ministerijos pasiūlymus, keičiamas efektyvus gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas ir riba iki kurios visa apimtimi taikomas mokestinis kreditas.
Pirminiame pasiūlymų pakete buvo siūloma 75 proc. individualia veikla užsiimančių asmenų mokestinį kreditą (atitikmuo neapmokestinamojo pajamų dydžio darbo santykiuose) taikyti visa apimtimi, t.y. iki 10 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų uždirbantiems taikyti 5 proc. efektyvų GPM tarifą.
Atnaujintame projekte siūloma 85 proc. asmenų mokestinį kreditą taikyti visa apimtimi, apmokestinamųjų pajamų (pelno) ribą, kuriai būtų taikomas sumažintas 3 proc. efektyvus GPM tarifas, mažinant iki 15 tūkst. eurų.
Taip mokestinių pasiūlymų pakete esą užtikrinama, kad mažiau (iki 15 tūkst. apmokestinamųjų pajamų) uždirbantiems mokesčių naštos poveikis dėl valstybinio socialinio (VSD) ir privalomojo sveikatos (PSD) draudimo įmokų priskyrimo neleidžiamiems atskaitymams ir nedarbo draudimo įmokos įvedimo bus sumažintas.
Faktines išlaidas deklaruojantiems – poveikis beveik eliminuotas, tuo tarpu prezumpcines išlaidas deklaruojantiems išlieka dalis poveikio dėl VSD ir PSD bazių apskaičiavimo principų.
Atnaujintas palaipsnis apmokestinimo per 3 metus įgyvendinimas atrodytų taip:
2024 m. siūloma nekeisti GPM tarifo, neleisti iš apmokestinamųjų pajamų atskaityti VSD ir PSD įmokų, sumažinti prezumpcinių sąnaudų dydį nuo 30 proc. iki 20 proc., mokesčių kredito ribos (atitinkančios neapmokestinamąjį pajamų dydį darbo santykiuose) nekeisti bei atsisakyti prezumpcinių sąnaudų nuo PVM mokėtojo ribos, tačiau 1 proc. p. sumažinti šiuo metu mažiausią 5 proc. efektyvų GPM tarifą iki 4 proc.
2025 m. siūloma GPM viršutinę tarifo ribą didinti nuo 15 iki 17 proc., o apatinę ribą, nuo kurios taikomas mokesčių kreditas, mažinti nuo 20 iki 15 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų. Taip pat pradedamos taikyti nedarbo draudimo įmokos dydis – 1,31 proc. nuo apmokestinamųjų pajamų, suteikiant daugiau socialinių garantijų ir sąžiningumo. Taip pat mažiausias efektyvus GPM tarifas mažinamas dar 1 proc. p. iki 3 proc.
2026 m. siūloma GPM viršutinę tarifo ribą didinti nuo 17 iki 20 proc., atsisakant pirminiame projekte siūlymo apatinę mokesčio kredito ribą mažinti iki 10 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų. Be to, pažymėtina, jog dėl mokestinio kredito taikymo GPM tarifas pilna apimtimi taikomas tik pasiekus viršutinę 35 tūkst. eurų ribą, arba gaunantiems beveik 3000 eurų per mėnesį. Atkreiptinas dėmesys, jog tik 5 proc. individualią veiklą vykdančiųjų patenka į šį didesnių nei 35 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų diapazoną.
Kalbant apie patiriamas išlaidas, visi individualia veikla besiverčiantys ir toliau galės dviem būdais deklaruoti veiklos sąnaudas: faktinių sąnaudų deklaravimo būdu – renkant patirtų išlaidų įrodymus bei prezumpcinių sąnaudų atskaitymo būdu – populiariausiu tarp individualia veikla užsiimančiųjų, garantuojant mažesnę administracinę naštą.
Deklaruojant prezumpcines sąnaudas VSD ir PSD įmokomis buvo mažinama apmokestinamųjų pajamų (pajamos – sąnaudos) bazė ir tik tuomet nuo jos skaičiuojamos PSD ir VSD įmokos, taip iš esmės sukuriant mokestinį neteisingumą lyginant tiek su darbo santykiais, tiek su faktines išlaidas deklaruojančiais individualia veikla besiverčiančiais.
