Dar prieš mėnesį pasirodė kalbos, kad „Rimi“ planuoja įsigyti „Iki“. Šiandien paaiškėjo, kad sutartis pasirašoma.
Įsigijęs Lietuvoje veikiantį „Iki“ prekybos tinklą, „Rimi“ tikisi tapti antru pagal dydį rinkos žaidėju su beveik ketvirtadaliu rinkos. Tinklo atstovai tikisi, kad jiems tai padės efektyviau konkuruoti ir pasiūlyti mažesnes kainas vartotojams. „Rimi Baltic“ vadovas Edgaras Sesemannas sako, jog tokiu būdu „Rimi“ gerokai padidins rinkos dalį Lietuvoje.
„Šiuo pirkimu mes turėsime žymiai geresnę rinkos poziciją, ir tai toliau gerins mūsų konkurencingumą rinkoje. Šiandien „Rimi“ yra ketvirta su 8 proc. mažmeninės rinkos dalies, o „Iki“ yra antra su 15 proc. rinkos dalies. Po sandorio bendra rinkos dalis sieks 23 proc. Taip pat mes sieksime mažesnių kainų“, – penktadienį spaudos konferencijoje Vilniuje kalbėjo E.Sesemanas.
Anot jo, pasiruošimas dviejų tinklų integracijos procesui jau prasidėjo.
„Integracijos metu bus vertinami abu prekės ženklai, IT sistemos, logistika bei sprendžiama dėl naujos įmonės pagrindinio biuro ir vadovų komandos. Galiu pasakyti, kad naujasis biuras bus Vilniuje. Dėl prekės ženklo mes spręsime, ar naudosime kažkurį vieną iš dviejų, ar naudosime abu“, – sakė E.Sesemanas.
Tiekėjams nepasisekė. Parduotuvių kišenės pasipildys
Marketingo specialistas Linas Šimonis vertindamas šį sandorį teigia, kad konkurencija net ir tarp likusių 4 didesnių žaidėjų („Maxima“, „Norfa“, „Lidl“ ir naujasis „Rimi“ ir „Iki“ junginys), gali būti arši. Viskas priklausys nuo to, kokie produktai bus tiekiami.
Pasak eksperto, „Rimi“ buvo bepradedanti įgauti aukštesnio lygio prekybos tinklo veidą, o „Iki“ – pagrindinių ir būtiniausių prekių parduotuvės.
„Jei pradės vienodinti, vartotojai gali prarasti pasirinkimą. Tai gal ne kainas paveiks, bet pasirinkimo galimybę, o ilguoju laikotarpiu, maždaug 3 metų, gali ir kainų lygyje pasirodyti. Atsirasti koks nors brangesnis produktų segmentas“, – sako L. Šimonis.
Iš esmės vartotojams pagrindinę įtaką darys ne susijungimas, o „Lidl“ plėtra, mano L. Šimonis.Tai veiks ir vartotojų kainų lygį.
Tačiau tiekėjams – žinios liūdnesnės. Smulkiesiems tiekėjams mažiau šansų prasiskverbti į prekybos tinklų lentynas, kai kuriems reikės taikstytis prie naujų sąlygų. O Tai reiškia, kad tiekėjams gali tekti mažinti kainą, bet lentynose sumažėjusios jos nepastebėsime. Vadinasi, didesnis antkainis liks prekybos tinkluose.
„ „Rimi“ turėdavo nedaug parduotuvių ir nebūdavo svarbus tinklas, būdavo gal ketvirtoje vietoje ar toliau. Tiekėjai žiūrėdavo pirmiau į „Maximą“, o vėliau „Rimi“ tik pradėdavo tartis. Šioje vietoje „Rimi“ prisijungia „Iki“, įgys derybinę galią ir diktatas tiekėjams gali padidėti. Tuo labiau, kad „Lidl“ orientuojasi labiau į importuotas prekes.
Teikėjai ir dėl kainų, ir dėl asortimentų bus spaudžiami. Būtent prekybos tinklai nusprendžia, koks produktas bus populiarus, o koks ne. Nes jei prekės nėra tinkle, tai ji žymiai mažiau populiaresnė. Tiekėjui jau šiandien yra labai apribotos galimybės nustatyti savo kainą, spaudžiami pardavinėti už tokią kainą, kokia tinklu reikalinga“, – sako L. Šimonis.
Kaip pavyzdį jis pateika ir politikų sprendimą riboti alkoholio akcijas. Prekybos tinklai vis tiek sugalvojo, kaip jas pritaikyti ir tiekėjai yra spaudžiami tas akcijas daryti. Vadinasi, net politiniai sprendimai tiekėjams nepadėtų. Ypač sunku bus smulkiesiems verslininkams, kuriems patekti į prekybos tinklą bus dar sunkiau.
Gali užsidaryti dalis parduotuvių
Mažmeninės prekybos ekspertas Justas Gavėnas anksčiau tv3.lt portalui pasakojo, kad prekybos tinklų jungimasis reiškia, jog rinka pradeda sotintis – galimybės senka, prekybos plotas gyventojų skaičiui pasiekia maksimumą ir dalyviai pradeda stambėti. Tai reiškia, kad naujiems prekybos tinklas ateiti į Lietuvą bus itin sunku.
Pasak jo, prekybos tinklas klientų požiūriu „Maximai“ iššūkio neturėtų mesti, nes tai būtų klientų bazės sujungimas, o ne naujų pritraukimas. Įtakos tokiam žingsniui galėjo turėti ir „Lidl“ atėjimas.
„Bet kokiu atveju kiekvienas prekybos tinklas ir sistema turi rasti savo klientą. Ir tikriausiai tų sunkumų vieni kiti žaidėjai patiria daugiau, yra noras sujungti pastangas, kad išsilaikytų toje konkurencinėje kovoje“, – komentuoja mažmeninės prekybos ekspertas.
Be abejo, susijungimas reiškia kaštų optimizavimą. Tai reiškia ne tik, kad dalis tiekėjų gali būti nušalinti nuo veiklos, o kiti įgautų didesnę svarbą, bet ir kai kurių parduotuvių užsidarymą.
„Visų pirma susijungimas naudingas dėl pačių prekybos taškų. Aišku dalį jų gali tekti uždaryti, nes parduotuvės bus šalia. Bet tokio tipo susijungimai leidžia iš karto gauti prekybines vietas, kurias kitaip būtų sunku gauti. Nes reiktų nuo žemės sklypo įsigijimo iki pastatymo investuoti, o čia turi įdirbtas vietas ,kurias gali nusipirkti“, – teigia J. Gavėnas.
Baltijos šalių advokatų kontoros „Triniti“ steigėjas Linas Sabaliauskas tv3.lt portalą informavo, kad Konkurencijos tarybai nustačius per didelę tinklų koncentraciją, tikėtina, kad dalis parduotuvių užsidarys. Panašus atvejis Lietuvoje jau yra buvęs draudimo rinkoje.
„Čia didžiausias klaustukas ir konsultuojantiems teisininkams, ir Konkurencijos tarybos specialistams bus, kaip apibrėžti tą rinką, kurioje prekybos tinklai konkuruoja. Situacija tokia, kad žmogus apie parduotuvę galvoja taip: jei gyvena Užupyje, į Naująją Vilnią apsipirkti nevažiuos. Tai tikėtina, kad bus imama ne visos Lietuvos rinka, o atskiri miestai ir atskirų miestų rajonai, vertinama, ar toje rinkoje sustiprėja dominuojanti padėtis. Tada Konkurencijos taryba išnagrinėjusi tą pranešimą apie koncentraciją gali priimti trijų tipų nutarimą: arba leisti vykdyti koncentraciją pagal pateiktą pranešimą, arba atsisakyti duoti leidimą, arba leisti vykdyti koncentraciją pagal nustatytas sąlygas ir įpareigojimus. Paskutiniuoju atveju taryba gali nustatyti sąlygas, kad koncentracija leidžiama, jeigu vienas ar kitas iš rinkos dalyvių atsisakys toje rinkoje parduotuvių.
Tokių pavyzdžių mes turėjome. Prieš kelis metus draudimo rinkoje buvo sandoris dėl „PZU“ ir „Lietuvos draudimo“. Ten ir buvo įpareigojimas per tam tikrą laiką parduoti dalį verslo, kad nesusidarytų dominuojanti padėtis. Tikėtina, kad gali būti reikalavimas arba parduoti dalį parduotuvių, ar uždaryti, ar išnuomoti“, – pasakoja L. Sabaliauskas.
Kas tokiu atveju laukia darbuotojų – nežinia. L. Sabaliauskas sako, kad Konkurencijos taryba nelabai gilinasi į darbuotojų likimus – svarbiausia vartotojai ir konkurencijos intensyvumo lygis rinkoje.
Įmanoma, kad darbuotojai būtų tiesiog atleisti, perkelti į kitą parduotuvę arba – įsidarbintų naujoje parduotuvėje. Mat dažnai pasigirsta kalbos apie darbuotojų trūkumą.
„Manau, kad šiuo atveju galbūt darbuotojai turėtų daugiau atvejų susirasti naują darbą, nes darbuotojų trūkumas rinkoje jaučiamas. Be to įmanoma, kad tuos prekybos plotus nupirktų tie, kurie sutinka ten pat atidaryti parduotuvę, pavyzdžiui „Lidl“ ar „Aibė“.
Yra „Prisma“ prekybos centras. Visose Baltijos šalyse, kuris labai stiprus Suomijoje, stiprus ir Estijoje. Galbūt sunkiai randa Lietuvoje vietą. Bet gal jiems atsivertų galimybė perimti tuos prekybos centrus, nes kurį laiką jau nedarė plėtros“, – kalbėjo advokatas.
Pranešti apie numatomą koncentraciją Lietuvoje privaloma tuomet, jeigu abiejų subjektų bendrosios pajamos didesnės nei 14,5 mln. eurų, o kiekvieno iš subjektų pajamos didesnės nei 1 mln. 450 tūkst. eurų. Abu šiuos kriterijus, tiek „Iki“ tiek „Rimi“ atitinka, tad dėl jungtuvių bus privaloma kreiptis į Konkurencijos tarybą.
Koncentracijos nagrinėjimo metu yra vertinamos įvairios aplinkybės, kurios yra reikšmingos savo poveikiu konkurencijai, įskaitant koncentracijos poveikį koncentracijos dalyvių klientams, tiekėjams, konkurentams.
Sandorį dar turi patvirtinti Konkurencijos taryba – leidimą jungtis tikimasi gauti ne vėliau negu 2017 metų ketvirtąjį ketvirtį.
Analitikai: „Rimi“ ir „Iki“ sandoris rodo, kad „Iki“ savininkams verslas tapo nebeįdomus
Švedijos grupės „ICA Gruppen“, valdančios mažmeninės prekybos tinklą „Rimi Lietuva“, sprendimas už 213 mln. eurų įsigyti Lietuvoje veikiantį prekybos tinklą „Iki“ gali būti naudingas vartotojams, tačiau jo vertė yra mažoka, teigia analitikai. Anot jų, sąlyginai nedidelė kaina rodo, kad „Iki“ krito konkurencinėje kovoje ir jos savininkams verslas Lietuvoje tapo nebeįdomus.
„Iš vienos pusės, kuo daugiau yra žaidėjų, tuo didesnė tarp jų konkurencija ir vartotojams nuo to geriau, bet iš kitos pusės, kai jungiasi žaidėjai ir jeigu jie neužima dominuojančios rinkos dalies, tai tada pradeda veikti masto ekonomika ir galima sutaupyti sąnaudas bei pasiūlyti mažesnes kainas“, - BNS sakė vyriausiasis „Danske Bank“ Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas.
Ekonomisto žodžiais, sandorio įtaka mažmeninei rinkai gali būti nedidelė, nes koncentracija vyksta tik viename mažmeninės prekybos segmente. „Nemanau, kad sandoris turėtų pakeisti labai ypatingai mažmeninę rinką, nes rinkos dalis nebus dominuojanti. (...) Vis tiek yra segmentai - „Norfa“ ir „Lidl“ yra aiškiai pigiausiame segmente, „Maxima“ kažkur per vidurį, o „Rimi“ ir „Iki“ yra orientuoti į vidutinių ir aukštesnių pajamų klientą. Dabar vyksta koncentracija tik tame segmente. Aš matyčiau, kad bus daugiau naudos dėl masto ekonomikos, o ne kažkokių problemų dėl konkurencijos“, - tvirtino R.Grajauskas.
Anot jo, neturėtų kilti problemų, gaunant Konkurencijos tarybos leidimą sandoriui.
DNB banko įmonių finansų ir skolos kapitalo rinkų vadovas Mindaugas Matulaitis taip pat teigė, kad susijungimas turės teigiamos įtakos rinkai, nes bendras tinklas galės pigiau pirkti prekes, geriau tvarkyti logistiką, sutaupyti valdymui.
„Čia dar anksti sakyti, bet nemanau, kad dėl to kažkaip labai galėtų kainos didėti, nes konkurencija didelė - yra „Lidl“ su savo kainų politika, kiti žaidėjai. Visi nori tų vartotojų pinigų. Internetinė prekyba sparčiai vystosi, tad nemanau, kad čia labai būtų galimybė jiems kainas padidinti. Daugiau jie išloš, kad didesniais kiekiais pirks ir gali pigiau pirkti, logistika geriau organizuota, gali sutaupyti valdymo išlaidų, tai kai kalbama apie 15 mln. eurų dėl sinergijų, turbūt apie tai kalbama“, - BNS sakė M.Matulaitis.
Tačiau, jo nuomone, sandorio vertė galėjo būti didesnė.
„Buvo galima tikėtis daugiau - 6 EBITDA, kurioje pirkėjas dėl sandorio gaus daug sinergijų, nėra labai aukštas vertinimas. Tai, sakyčiau, atspindi stabiliose, neaugančiose rinkose, mažose rinkose, kaip Lietuvoje, vertinimo lygį. Galima sakyti, kad vertinimas objektyvus, bet, mano nuomone, žemesniame diapazone galimo vertinimo“, - aiškino analitikas.
Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas teigė, kad sprendžiant iš sandorio kainos daugiau iniciatyvos jį sudaryti buvo iš pardavėjo pusės, kurie norėjo atsisakyti savo verslo.
„Sandorio vertė rodo, kad pardavėjas iš tiesų norėjo parduoti savo verslą, todėl ir turime tą 6,1 EBITDA kainą. Kai labai norisi investuoti, būna ir aštuonios, ir devynios EBITDA, o vieno geriausių ir pavyzdinių sandorių - Kauno „Sanito“ pardavimo - atveju, kaina, berods, siekė 11 EBITDA“, - BNS sakė M.Dubnikovas.
„Pardavėjas norėjo parduoti, o tai rodo, kad dar vienas verslas Lietuvoje tampa ne toks įdomus, kaip buvo anksčiau. Aš tą traktuočiau kaip vieno iš rinkos dalyvių kritimą konkurencinėje kovoje“, - pridūrė jis.
Anot M.Matulaičio, sąlyginai nedidelė sandorio vertė gali rodyti ir tai, kad daugiau susidomėjusių „Iki“ tinklu nebuvo.
„Sakyčiau, čia susiję su tuo, kad mūsų rinka maža, ji mažai kam įdomi ir turbūt galima konstatuoti, kad tokių rimtų interesantų be „ICA Gruppen“, kuriai šis sandoris strategiškai labiausiai ir tinkantis yra ir naudingiausias. Nelabai, matyt, kitų ir turėjo“, - BNS teigė M.Matulaitis. Jo vertinimu, „Palink“ akcininkė „Rewe Group“ nusprendė pasitraukti, nes Lietuvos rinka yra nedidelė, įtakos galėjo daryti ir „Lidl“ atėjimas, kuris sukėlė sumaištį, ir valdančiųjų planai riboti prekybą alkoholiu.
„Matyt, dar bus pokyčių mažmeninėje prekyboje alkoholiu, kas gali tikrai ženkliai paveikti rezultatus. Ir tas modelis dar nėra aiškus, ar valstybės monopolis, kur kraštutinis visai variantas ir būtų šis verslas prarastas, ar būtų kažkokios specializuotos parduotuvės, kur visi žaidėjai bandys tą rinką užimti. Bet čia jau visiškai kitoks biznis nei veikia vokiečiai. Čia reikės užsiimti NT plėtra, dirbti su savivaldybėmis, visiškai neaiškus dalykas, tad tas irgi galėjo paveikti vokiečių pasitraukimą. O „ICA Gruppen“ turi jau tą monopolį savo rinkoje, tad gal tas ir negąsdina“, - teigė M.Matulaitis.
L.Vilimas: sandoris patvirtino augančią konkurenciją
Tuo metu Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas tvirtino, kad šis sandoris dar kartą patvirtina, jog šalies rinkoje konkurencija vyksta visu pajėgumu.
„Tai yra logiškas ir suprantamas žingsnis, norint pagerinti savo pozicijas prieš rinkos lyderį („Maxima“ - BNS) bei sparčiai besiplečiantį naują rinkos žaidėją („Lidl“ - BNS). Nors rinkoje dalyvių sumažės, dėl galios persiskirstymo konkurencija tarp jų tik intensyvės, dėl ko, vėlgi, laimės pirkėjas“, - BNS teigė L.Vilimas.
Anot jo, prekių tiekėjams šis sandoris suteiks tiek naujų galimybių, tiek iššūkių.
„Akivaizdu, kad derantis bus siekiama žemesnių kainų pirkėjams, iš kitos pusės, efektyviai dirbantys gamintojai ir tiekėjai galės pasididinti užsakomos produkcijos kiekius. Bendrai vertinant, tokie sandoriai bet kurioje rinkoje didina konkurenciją tiek tarp prekybos tinklų, tiek tarp gamintojų ir tiekėjų“, - sakė L.Vilimas.
213 mnln. eurų vertės sandoris pasirašytas penktadienį
Penktadienį „ICA Gruppen“ pranešė, jog „Rimi Lietuva“ pasirašė sutartį su „Iki“ tinklą valdančia bendrove „Palink“ dėl jos įsigijimo. Po sandorio „Rimi Lietuva“ taps antru pagal dydį tinklu rinkoje ir galės efektyviau konkuruoti.
Planuoja sandorio vertė yra 213 mln. eurų, tačiau ji bus koreguojama, atsižvelgiant į „Palink“ turimus grynuosius pinigus ir skolas. „ICA Gruppen“ nurodo, kad už „Palink“ bus sumokėta apie 6,1 metinio pelno prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA). Sandorį finansuos „ICA Gruppen“ - nuosavomis ir skolintomis lėšomis.
Sandorį dar turi patvirtinti Konkurencijos taryba - leidimą jungtis tikimasi gauti iki 2017 metų ketvirtojo ketvirčio. „Iki“ Lietuvoje šiuo metu turi 236, o „Rimi Lietuva“ 56 parduotuves. „Iki“ 2015 metais valdė apie 15 proc. šalies rinkos, „Rimi Lietuva“ - apie 8 procentus.
Prognozuojama, kad užbaigtus sandorį, metinė sinergija 2020 metais sudarys maždaug 15 mln. eurų, ji daugiausiai bus susijusi su padidėjusiais prekių įsigijimais, efektyvesne logistika bei rinkodara. Su sandoriu susijusios vienkartinės išlaidos 2017-2019 metais sudarys apie 40 mln. eurų,o investicijos - apie 25 mln. eurų.
„Palink“ akcijas šiuo metu valdo įmonės „Rewe Group“, „Coop Switzerland“, „Colruyt Group“, „Unilec“, „Conad“ ir bendrovė „Baltisches Haus“.
„Iki“ Lietuvoje šiuo metu turi apie 230 parduotuvių, „Rimi Lietuva“ rugsėjo pabaigoje turėjo 56. „Iki“ 2015 metais valdė apie 15 proc. šalies mažmeninės prekybos rinkos, „Rimi Lietuva“ – apie 8 proc.
„Iki“ pardavimai per 12 pastarųjų mėnesių – nuo 2015–ųjų spalio iki šių metų spalio – siekė apie 630 mln. eurų, EBITDA – 35 mln. eurų, veiklos pelnas (EBIT) – 18 mln. eurų.
Prognozuojama, kad užbaigtus sandorį, metinė sinergija 2020 metais sudarys maždaug 15 mln. eurų, ji daugiausiai bus susijusi su padidėjusiais prekių įsigijimais, efektyvesne logistika bei rinkodara. Su sandoriu susijusios vienkartinės išlaidos 2017–2019 metais sudarys apie 40 mln. eurų,o investicijos – apie 25 mln. eurų.
„ICA Gruppen“ finansiniai patarėjai buvo „SEB Corporate Finance“ ir „SUMMA Advisers“, teisiniai – „Gernandt & Danielsson“ ir „Valiunas Ellex“. „Palink“ akcijas šiuo metu valdo įmonės „Rewe Group“, „Coop Switzerland“, „Colruyt Group“, „Unilec“, „Conad“ ir bendrovė „Baltisches Haus“.
