• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) deklaruoja siekį riboti prekybininkų antkainius, profsąjungos - kelti algas. Nei pirmas, nei antras faktas prekybos įmonių atstovų nedžiugina, rašo „Respublika“.

REKLAMA
REKLAMA

Siekį apriboti antkainius prekybininkai prilygina rinkos suvaržymui - esą tokiu atveju būtų galima ir nacionalizuoti parduotuvių verslą. Tuo tarpu profsąjungų ketinimai išsireikalauti didesnius atlyginimus neva atsispindėtų produktų kainose.

REKLAMA

Palaiko tik mažesnį PVM

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorius Marius Busilas „Respublikai“ teigė palaikantis tik vieną ŽŪM siūlymą - pritaikyti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą pieno produktams.

„Esant tokiai situacijai ir atsižvelgiant į valstybių kaimynių praktiką, galėtų būti taikomas mažesnis PVM būtiniausiems maisto produktams, taip pat - ir pienui“, - teigė M.Busilas.



Siūlo įvesti minimalią supirkimo kainą

REKLAMA
REKLAMA

Pašnekovo teigimu, skaičiai rodo, kad žemdirbiai mažomis pieno supirkimo kainomis skundžiasi ne be pagrindo. Esą perdirbėjai produkcijos kainas nuo metų pradžios sumažino 5,6 proc. „Supirkimo kainų sumažėjimas, matyt, yra daug didesnis“, - svarstė M.Busilas.

ŽŪM duomenimis, nuo metų pradžios vidutinė pieno supirkimo kaina smuko 21,13 proc. - nuo 1143,2 lito už toną sausį iki 901,6 Lt/t balandį.  Prognozuojama, kad artimiausiais mėnesiais supirkimo kainos dar labiau nukris. M.Busilo teigimu, tokioje situacijoje derėtų svarstyti galimybę valstybei nustatyti minimalią pieno supirkimo kainą, kad būtų galima išvengti supirkėjų ir perdirbėjų piktnaudžiavimo.



Reguliavimas - absurdas

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tuo tarpu ŽŪM siūlymas riboti antkainius prekybininkų toli gražu nežavi.  „Jeigu grįžtama prie kainų ar antkainių kontrolės, gal kitas žingsnis bus visiškas rinkos kontroliavimas? Gal paskui pasakys, kokiomis prekėmis ir iš kokių tiekėjų reikėtų prekiauti“, - ironizavo M.Busilas.

Pasak jo, antkainių ir kainų reguliavimas - rinkos, o ne valstybės darbas. „Skirtingi tinklai skirtingiems produktams taiko skirtingus antkainius. Mes bendro antkainio tikrai neturime. O jeigu jau bus pradėta reguliuoti kainas, tai turbūt reikės ir valstybines parduotuves atidaryti“, - juokėsi verslininkas.

REKLAMA

Didesnės algos atsispindės kainose

Sparčiai augančių prekybos tinklų profesinių sąjungų atstovai jau neslepia savo ketinimų. Reikalaujama smarkiai kelti algas (kai kuriems sektoriaus darbuotojams - dvigubai), mažinti darbo valandų skaičių ir gerinti darbo sąlygas. Prekybininkai kai kuriems punktams pritaria. Esą darbo sąlygų gerinimas - savaime suprantamas dalykas.  Tačiau apie algų kėlimą kalbama jau kitaip.

REKLAMA

„Ne nuo noro priklauso atlyginimai, o nuo darbo, - pabrėžė M.Busilas. - Visi nori didesnių atlyginimų. Tą mes palaikome, bet kiek jos kils - nuo daug ko priklauso. Galima pamąstyti ir apie valstybės prisidėjimą, pvz., mažinant mokesčius“.

Tiesa, jeigu profsąjungininkai išsireikalaus didesnių algų, anot jo, tai netruks atsispindėti produktų etiketėse.

„Profsąjungos ir atlyginimų didėjimas prekių kainos tikrai nesumažina“, - užsiminė pašnekovas.



Šarūnas ČERNIAUSKAS

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų