Augančios degalų kainos lietuviams turės didesnį poveikį nei estams ir latviams, teigia pramonininkai. To priežastis – Lietuvoje taikomas didesnis akcizo tarifas nei kaimyninėse šalyse.
Kone pusė degalų kainos – mokesčiai valstybei
Kaip pastebi Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) analitikas Aleksandras Izgorodinas, Lietuvoje beveik pusę benzino kainos (48 proc.) sudaro mokesčiai valstybei.
„Lietuvoje išlaidos degalams sudaro 6,6 proc. visų Lietuvos vartotojų išlaidų, Latvijoje ir Estijoje atitinkamai siekia 6 proc. ir 5 proc. Tai reiškia, kad tiek estus, tiek latvius kylančios degalų kainos paveiks ne taip stipriai kaip lietuvius. Siekiant sumažinti neigiamą kylančių naftos ir benzino kainų poveikį vartotojams, būtų tikslinga apsvarstyti benzino akcizo sumažinimą iki tokio lygio, kuris atitinka ES nustatytą minimalų lygį“, - spaudos konferencijoje sakė A. Izgorodinas.
Šiuo metu akcizo tarifas Lietuvoje siekia 434 eurus už 1 tūkst. litrų, Estijoje jis gerokai mažesnis – 423 eurai, Latvijoje – 408 eurai. ES nustatytas minimumas siekia 359 eurai už 1 tūkst. litrų.
„Mokestinės aplinkos poveikis kuro kainoms Lietuvoje yra labai didelis. 48 proc. benzino kainų Lietuvoje sudaro mokesčiai valstybei. Jeigu degalų kaina siekia 5 litus už litrą, 2,40 Lt atitenka valstybei“, - skaičiavo pramonininkų analitikas.
Pramonininkai sako, kad tokia mokestinė aplinka mūsų kaimyninių šalių kontekste yra nepalanki, nes dirbtinai didina benzino kainą ir neskatina vartotojų nuo nelegalios produkcijos pereiti prie legalių degalų naudojimo, kitaip tariant, skatina šešėlinį benzino vartojimą.
Transportas didins kainas keleiviams
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ transporto sekretoriaus pavaduotoja politikai ir informacijai Virginija Gaidytė spaudos konferencijoje teigė, kad degalų kainos yra visada labai skaudus klausimas transporto įmonėms. Kylant kainoms, dalis jų sąnaudų kompensuojama verslo sąskaita, dalis permetama ant vartotojų pečių.
„Krovinius vežančiose įmonėse degalų sąnaudos transporto išlaidose sudaro beveik 40 proc. Tarptautinės kelių transporto sąjungos atlikti skaičiavimai rodo, kad jeigu transporto įmonėje degalų sąnaudos yra apie 30 proc., tai dyzelino kainos padidėjimas 15 proc. padidina transporto išlaidas apie 5 proc. Brangstant degalams, transporto įmonės turi dvi galimybes – arba padidinti paslaugos kainą, arba prisiimti padidėjusias sąnaudas, atsisakant galimybės didinti darbo užmokestį ir investuoti į novatoriškas, mažiau taršias transporto priemones“, - aiškino V. Gaidytė.
Jos teigimu, kadangi transporto įmonių pelno maržos nėra didelės, greičiausiai padidėjusios sąnaudos bus perkeltos galutiniam vartotojui, t.y. brangs transporto prekės ir paslaugos.
„Dar skaudžiau degalų kainų didėjimas paliečia keleivius vežančias įmones, kurios teikia viešojo keleivių vežimo paslaugas. Vežėjai vienašališkai negali pakelti paslaugos kainų, nes kainas nustato savivaldos institucijos, todėl keleivių vežėjų nuostolingumas išaugant degalų kainoms tiktai padidėja“, - dėstė „Linava“ asociacijos atstovė.
Sumažinus akcizą, daugiau bus skiriama vartojimui
Lietuviškų degalinių sąjungos, vienijančios naftos produktais prekiaujančius verslininkus, direktorius Vidas Šukys teigė, kad ne tik nuo jų priklauso degalų kaina galutiniams vartotojams.
„Tikrai ne nuo mūsų priklauso galutinė kaina. Turime tam tikrą maržą, kaip ir kiekvienas prekybininkas. Tai, ką galėjome keisti, jau sutraukėme“, - tikino jis.
Anot jo, pagrindiniai dalykai, kurie lemia naftos kainą yra šie – išoriniai faktoriai (pasaulinės naftos, akcijų kainos, kurių Lietuva nelabai gali paveikti) ir vidiniai faktoriai (akcizai, kuriuos šalis gali pati pakoreguoti).
„Sumažinus akcizo benzinui tarifą, degalų kainą būtų galima sumažinti apie 30 centų“, - tikino V. Šukys.
Benzino akcizą, V. Šukio teigimu, verslininkai norėtų sumažinti iki minimalaus ES lygio (359 eurų už 1 tūkst. litrų). Taip pat verslininkai norėtų, kad nuo 2013-ųjų 100 Lt/ 1 tūkst. litrų nebūtų didinamas dyzelino akcizas.
Finansų ministerija skaičiuoja, kad benzino akcizo sumažinimas valstybės biudžetui reikštų maždaug 100 mln. litų nuostolį per metus, tačiau pramonininkai tikina, kad šį praradimą kompensuotų atsigavęs vidaus vartojimas.
„Manome, kad šitie skaičiai nėra tikslūs, nes žmonių pinigai nepražūsta, jie išleidžiami kitose srityse“, - sakė V. Šukys.
Kitas pramonininkų pasiūlymas, kaip galima būtų sumažinti degalų kainą Lietuvoje, leidimas daugiau rezervinių degalų laikyti užsienyje, nes tai padidintų konkurenciją.
