Pastarasis paveikė ir verslą, kuris buvo su tuo susijęs. Pavyzdžiui, staiga krito viešbučių, kurie įsikūrę šalia nacionalinių parkų, užsakymų skaičius.
Vis dėlto finansų ekonomikoje susitarimas pateikė gerų žinių, nes Azijos investuotojai ketvirtadienį demonstravo optimizmą. Kaip rašo „The Wall Street Jorunal“, Japonijos akcijų biržų indeksas „Nikkei“ kilo 1,1 proc., o doleris jenos atžvilgiu brango ryškiausiai per pastarąsias dvi savaites. Indonezijos ir Filipinų akcijų biržų indeksai augo 0,8 procento.
Rinkoms atsigaunant, pats valstybės „paleidimas iš naujo“ nebus toks sklandus. Po 1995 ir 1996 metais vykusių uždarymų vyriausybės sąnaudos išaugo 1,4 mlrd JAV dolerių. Šiemet sąskaita bus labai panaši.
Pati skola derybų laikotarpiu pabrango 23 baziniais punktais. Tai nėra daug JAV ekonomikai, bet ilguoju laikotarpiu mokesčių mokėtojams tai gali tapti didele suma.
Ilgalaikiu laikotarpiu šios finansų diskusijos kainuos maždaug 700 mlrd. JAV dolerių. Tyrimų agentūra „Macroeconomic Advisors“ šį skaičių nustatė pagal ankstesnių metų praktiką.
JAV skolos derybos per visą pasaulį nuvilnijo kaip rimta sensacija, tačiau šie procesai vyksta ne pirmąkart, o didžiąją dalį skolos sudaro gyventojų įsipareigojimai vieni kitiems. Iš esmės didžioji skolos dalis yra šalyje, tik ne tose kišenėse.
Taip atsitinka, kai valstybės skola yra skaičiuojama pinigine, bet ne procentine išraiška. JAV skola BVP atžvilgiu nėra jau tokia didelė, kitaip tariant, šalies išlaidos tik maža dalimi lenkia pajamas. Japonijos skola pajamų atžvilgiu yra daugiau nei dvigubai didesnė.
Kitas skaičiavimo būdas yra biudžeto deficitas BVP atžvilgiu. Pernai JAV jis buvo tokio paties dydžio kaip Didžiojoje Britanijoje, bet mažesnis nei Japonijoje.
Galiausiai Tarptautinis valiutos fondas skaičiuoja, kad per artimiausius keletą metų didžiausios pasaulio ekonomikos sugebės sėkmingai sumažinti savo deficitus.
