Ekonomistas Marius Dubnikovas priminė, kad paprastai daugelis žmonių kiekvienais metais šiltuoju laikotarpiu atostogauja. Be to, anot jo, metų pradžioje augę NT sandorių skaičiai buvo užspaustos spiralės efektas.
„Pernai, prasidėjus karantinui visi bijojo ir laukė kas bus ateityje. Vėliau viskas rutuliojosi optimistiniu scenarijumi ir praėjusių metų pabaigoje pasipylė NT pirkimo–pardavimo sandoriai. Žmonės skubėjo pirkti kaip įmanoma greičiau, nes matė kylančias kainas.
O dabartinis stabtelėjimas atsirado dėl pasiūlos sumažėjimo. Ne visi žmonės nori pirkti iš brėžinių. Žmonės nori matyti pastatą, įvertinti jo kokybę. Toks požiūris yra racionalus. Normalu ir sveika pirkti ne ore esantį NT, bet būstą, kurį galima pamatyti ir įvertinti neišpūsime NT burbulo“, – sakė M. Dubnikovas.
Tad anot jo, NT pirkimo banga natūraliai atslūgsta.
„Nemanau, kad buvome išpūtę NT burbulą ir nemanau, kad jis subliuško. Tiesiog grįžtame į normalias sandorių vėžias“, – pasakojo ekonomistas.
Sandorių mažės, tačiau būstas brangs
Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius irgi teigė, kad NT burbulas Lietuvoje nespėjo susiformuoti.
„Buvo susidariusi didelė NT paklausa, žmonės norėjo įdarbinti savo pinigus, todėl prasidėjus pandemijai pardavimai buvo didesni, o dabar jie grįžta į normalią situaciją. Šiuo metu per mėnesį parduodama 400–500 butų. Šis kaičius tenkina ir vystytojus, ir pirkėjus, kurie turi pakankamą būstų pasirinkimą.
Kuomet per mėnesį buvo parduodama virš tūkstančio būstų, tai neramino visus, ir vystytojus. Jie manė, kad po kelių mėnesių jau nebeturės ką pardavinėti. Pardavimų tempai buvo didesni nei vystytojų lūkesčiai. Tad strategijų buvo įvairių, vieni kėlė kainas, taip bandydami vėsinti rinką. O dabar grįžome į įprastą situaciją“, – komentavo LNTPA prezidentas.
Anot jo, vasaros mėnesiai visą laiką lėtesni kalbant apie pardavimus.
„Ar rudenį vėl turėsime didesnį pirkimo bumą, nežinia. Dabar plėtotojai neskuba pardavinėti naujų projektų, nes nežino, už kiek tuos projektus pastatys. Sunku sudaryti sutartis su statytojais, rangovais. Jie teigia, kad brangsta statybinės žaliavos ir medžiagos. Tad statyba gali būti pabrangusi 15–20 proc. kaštų prasme.
Dėl to sunku kainą nustatyti jau dabar. Tie, kurie pardavinėja iš brėžinių, atidėjo projektus ir jų kainų skelbimą. Natūraliai dėl to sumažės rinkoje pasiūla. Kurį laiką bus mažesnis pasirinkimas, kol paaiškės kainodara“, – pasakojo M. Statulevičius.
Anot jo, buvę didžiuliai pardavimų skaičiai jau nebesugrįš.
„400–600 sandorių – geras ir tvarus rodiklis, kuris patenkina tiek paklausą, tiek pasiūlą“, – tikino M. Statulevičius.
Nebeperka, nes per brangu?
Tačiau NT eksperto, įmonės „Real data“ vadovo Arnoldo Antanavičius teigimu, NT kainas lemia ne statybų savikaina, bet pasiūlos ir paklausos balansas.
„Produkto pagaminimo savikaina yra vystytojų galvos skausmas ir jie turi ieškoti sprendimų, kaip suvaldyti kaštus. Tad artimiausiu metu vystytojams pritrūks argumentų kelti NT kainas. Kai pardavimai mažėja būtų nelogiška jas didinti“, – pažymėjo A. Antanavičius.
Jis nesutiko, kad sandorių sumažėjo, nes žmonės išėjo atostogauti.
„Atostogų argumentą labai patogu naudoti NT vystytojams, ypač, kai tokie karšti orai. Tačiau atrodytų keistas pasirinkimas atostogauti, o ne pirkti būstą, jeigu yra jo poreikis. Jeigu pirkėjai matytų rinkoje gerus variantus už gerą kainą, jie nerizikuotų to prarasti savo atostogų sąskaita. Visgi būstas nėra mažo reikšmingumo pirkinys, kalbama apie dešimtis ar šimtus tūkstančius eurų.
Be to, žmonės neatostogauja visą vasarą. Taip pat per pandemiją vystytojai išmoko būstus pardavinėti nuotoliniu būdu. Tad tą patį galėtų daryti ir per gyventojų atostogas“, – sakė NT ekspertas.
Anot jo, pagrindinė priežastis lėmusi sandorių mažėjimą yra kaina, kuri metų pradžioje buvo kur kas mažesnė, o vėliau ėmė didėti.
„Sandorių augimą lėmė žmonių baimės dėl pinigų nuvertėjimo. Taip pat susikaupė nemažai gyventojų, kurie pernai laukė geresnių sąlygų įsigyti būstą, didesnės pasiūlos, galiausiai nusprendė būstą įsigyti šiemet. Taip pat Vilnius auga, atvyksta naujų gyventojų, kuriems irgi reikia būsto. Visos šios priežastys ir lėmė, kad gyventojai skubėjo pirkti NT.
Atsirado ir spekuliuotojų, kurie norėjo užsidirbti rezervuodami butus, o vėliau arba perleisdami rezervacijas arba patys sutvarkydavo butus, o paskui juos parduodavo. Tad metų pradžioje vystytojai fiksavo niekur nematytas pardavimų apimtis. Per mėnesį parduodavo 1000 butų, ko niekada Vilniaus NT rinkoje nėra buvę“, – pasakojo A. Antanavičius.
Pasak jo, tai pastebėję vystytojai patys pradėjo kelti kainas.
„Tačiau gyventojai dabar jau ilgiau svarsto, ar verta pirkti būstą. Gal geriau nuomotis arba pirkti ne butą, bet namą ar kotedžą. Žmonės nebemato poreikio skubėti. Tad rinkoje liko tie pirkėjai, kurie gali įpirkti būstą.
Juk egzistuoja ir atsakingo skolinimosi nuostatai, kurie įveda tam tikrus apribojimus. Žmonėms reikia uždirbti daugiau pinigų, kad galėtų pasiskolinti ir įpirkti būstą. Vieni gali tai padaryti, o kitiems tenka laukti, kol jų atlyginimai bus didesni“, – komentavo NT specialistas.
